Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad pieno rinkos svyravimai veikia pieno gamintojų ir perdirbėjų padėtį, tačiau ne prekybininkų. Įsigaliojus vadinamajam pieno įstatymui, gamintojai teigia, kad jis priimtas per vėlai, nes pieno supirkimo kainos yra žemiausios, kokios tik gali būti.

Konkurencijos tarybai pristačius tyrimo duomenis apie pieno rinką, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad pieno prekybininkų atsakomybė nėra pakankama. Tuo, kad naujame įstatyme neminimi prekybininkai, nepatenkinti ir ūkininkai, teigiantys, kad jie turi nemažai įtaką žemoms pieno supirkimo kainoms.

Lietuvos pieno gamintojų tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad dėl per žemų pieno supirkimo kainų ūkininkai yra priversti pieną atiduoti beveik nemokamai ir parduoti karves. Tuo metu Lietuvos pienininkų asociacija teigia, kad perdirbėjai patirs papildomų išlaidų dėl įstatyme numatytos naujos produktų ženklinimo tvarkos.

Žemės ūkio ministrė teigia, kad pieno rinką reguliuojančiame įstatyme rudenį turėtų atsirasti pataisa, kuria pieno supirkėjai būtų įpareigoti taikyti vienodus kriterijus nustatant supirkimo kainas. Pasak V. Baltraitienės, neteisinga kai dideli žalio pieno tiekėjai gauna mažiau už smulkiuosius. Ministrė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams teigė, kad ministerija rudenį pateiks pataisas, kurios skatintų kooperatyvų kūrimąsį. Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Kesarauskas komitete taip pat pripažino, kad didžiausią įtaką pieno kainai daro priduodamo pieno kiekis. Konkurencijos tarybos duomenimis, 74 proc. visų Lietuvos pieno gamintojų yra itin maži ūkiai.

Seimo Kaimo reikalų komitetas neeiliniame posėdyje aiškinosi, kaip veikia naujasis pieno rinkos įstatymas, turintis sureguliuoti pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius.