Vartotojų ir verslo apetitą naujausioms informacinėms technologijoms (IT) smarkiai sumažino ekonomikos sunkumai. Dabar daugelis svajoja ne apie naujausius kompiuterius ar programas. Mintyse viena: kaip išsiversti su turima įranga ar rasti pigesnių alternatyvų.

Moore'o pranašystė

Daugybę metų kompiuterių gamintojai buvo pametę galvas dėl Moore'o dėsnio. Pirminė jo formuluotė buvo gana techniška – 1965-aisiais vienas procesorių gamintojos "Intel" įkūrėjų Gordonas Moore'as pastebėjo, kad į vieną lustą maždaug kas 18 mėnesių pavyksta sutalpinti dvigubai daugiau tranzistorių. Vėliau tai virto gairėmis visai kompiuterių pramonei ir besipildančia pranašyste. Gamintojai stengėsi išlaikyti dėsnio diktuojamą tempą ir kas dvejus metus pasiūlyti dvigubai galingesnių kompiuterių. Vadinasi, kas 18 mėnesių už tą pačią kainą buvo galima įsigyti dukart galingesnės įrangos.

Taip skaitmeninių įrenginių galia per daugiau kaip 40 metų augo kone geometrine progresija. Daugiau galios reiškė naujas funkcijas ir gebėjimą apdoroti didesnį informacijos kiekį, todėl verslas, kaip ir žmonės, nuolatos siekė turėti naujesnę kompiuterinę įrangą. Kaskart atnaujinama įranga kainuodavo tiek pat ar net pigiau, negu prieš tai, o galimybių suteikdavo kur kas daugiau.

Kita medalio pusė

Vis dėlto ekonomikos sunkmečiu pasirodo Moore'o dėsnio išvirkščioji pusė. Pirkėjai, užuot ieškoję didesnės galios už tą pačią kainą, renkasi tokią pačią už mažesnę kainą. Iškalbingas pavyzdys – prieš gerus metus rinkoje pasirodę interneto kompiuteriai.

Nors įprastų kompiuterių pardavimas smarkiai krito ir, regis, padėtis nesikeis visus 2009-uosius, interneto kompiuteriai jų gamintojams žada šviesesnę ateitį. Šie kompiuteriai netinka naujausiems žaidimams, jie neturi didelių atmintinių ar galingų procesorių, tačiau yra itin pigūs, – kaip tik tai, ko pirkėjams dabar reikia. Jų pardavimas nuo 172 tūkst. vienetų 2007-aisiais šoktelėjo iki 11 mln. vienetų 2008 m.

Ne, Moore'o dėsnis nenustojo galioti. Tiesiog vartotojams dabar labiau patinka ta jo dėsnio dalis, kuri leidžia sutaupyti, o ne suteikia daugiau galios.

Įrangos nebeatnaujins

Panašios strategijos griebiasi ir verslas, o planus atnaujinti kompiuterių bazę keičia žodžių junginys "gana gera" įranga. Draudimo bendrovėje IT administratoriumi dirbantis Paulius Kavoliūnas teigė, kad šiuo metu stengiamasi išsiversti be naujos įrangos: "Ką turim, tą turim. Plėtros ar pirkti naujų dalykų kol kas neplanuojame ir stengiamės išsiversti su turimais ištekliais."

Lėtėjanti ekonomika peržiūrėti IT ūkio priežiūrai skiriamas lėšas verčia daugelį įmonių, jos vietoj galingesnės įrangos renkasi pigesnius variantus. Ir neturėtų prašauti pro šalį. Tos, kurios iš turimų išteklių sugebės išspausti papildomų pajėgumų, turėtų lengviausiai ištverti sunkmetį. Anot P.Kavoliūno, vieną tokių sprendimų, vadinamą virtualizacija, kaip tik išbando ir jo darbovietė.

Prieš kelerius metus sukurtas virtualizacijos metodas leidžia našiau išnaudoti turimą techninę įrangą. Pasitelkus specialią programinę įrangą viename kompiuteryje arba serveryje galima tuo pačiu metu paleisti kelias operacines sistemas, tad vienas įrenginys gali atlikti dviejų ar trijų darbą ir taip padėti sumažinti veiklos ir priežiūros sąnaudas.

Labiau spaudžiasi mažieji

Kad virtualizacija yra viena populiaresnių technologijų per krizę, linkęs sutikti ir IT priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės "Baltic Data Center" generalinis direktorius Saulius Morkūnas. Šią priemonę ketina diegti keli bendrovės klientai. Vis dėlto S.Morkūnas tvirtina nepastebėjęs, kad klientai būtų pradėję masiškai taupyti ar atsisakyti IT paslaugų.

"Galima kalbėti apie tam tikrą smulkiųjų įmonių taupymo tendenciją, tačiau didžiosios tarptautinės bendrovės savo planų nekeičia. Kaip tik susidomėjimas įvairiais IT sprendimais yra išaugęs, nes ši sritis gyvybiškai svarbi kiekvienai įmonei, ji gali padėti optimizuoti ar automatizuoti įvairius procesus ir sutaupyti pinigų. Pastaruoju metu padaugėjo besikreipiančių įmonių, kurios prašo patarti, kaip efektyviau išnaudoti turimą IT infrastruktūrą", – sakė S.Morkūnas.

Pasak jo, taupyti nusprendusios bendrovės svarsto įvairius variantus: vienos atsisako įsigyti naują programinę įrangą, kitos pristabdo atnaujinimo projektus ar ieško būdų, kaip geriau išnaudoti turimą įrangą.

Pasitelkia nemokamas programas

Programavimo bendrovės "Exigen Services" Lietuvos biuro direktorius Tomas Vaičiūnas tikino, kad plonėjantys biudžetai įmones gali priversti rinktis nemokamą atvirąją programinę įrangą ar brangias dokumentų tvarkymo sistemas iškeisti į nemokamas interneto paslaugas.

"Nemokami dokumentų tvarkymo įrankiai buvo labai ištobulinti per pastaruosius metus, todėl tokios sistemos tapo patrauklios net didelėms tarptautinėms bendrovėms, kuriose dirba keli šimtai darbuotojų", – sakė T.Vaičiūnas. Tarp jo minimų nemokamų įrankių – "Wiki" sistemų pagrindu veikiančios ir "Google Docs", "Zoho Office" ar kitos internetinio biuro programos, galinčios pakeisti mokamą programinę įrangą.

Specialiai įmonės vidaus poreikiams pritaikytą "Wiki" sistemą ketverius metus naudoja ir pati "Exigen Services". Sistema naudojama dokumentams tvarkyti ir ryšiui tarp įmonės padalinių visame pasaulyje palaikyti. Pasak T.Vaičiūno, sistema padėjo atsikratyti sudėtingų intraneto programų. "Naudodamiesi bendra interneto svetaine darbuotojai mato jiems priskirtas užduotis ir stebi projektų eigą, kartu gali tartis, kada, baigę darbus, eis žaisti futbolo", – sistemos pranašumus vardijo T.Vaičiūnas.

Tinka ne visada

Vis dėlto S.Morkūnas teigė abejojantis, kad visos įmonės mokamą programinę įrangą puls keisti į nemokamą.

"Kalbėti apie tai, kad mokamas programas pakeis atviroji programinė įranga, pradėta prieš kelerius metus, bet dirbdami su stambesnėmis įmonėmis to nepastebime. Žinoma, kai kuriose srityse ją ir patys naudojame, tačiau didžiosios bendrovės labiau vertina ilgalaikę naudą, todėl licencijos kaina joms nėra toks svarbus veiksnys. Kur kas svarbiau suderinamumas, kad įranga veiktų su kitomis klientų naudojamomis programomis", – kalbėjo S.Morkūnas.

Pavyzdžiui, didelės įmonės dažnai kelia specifinius reikalavimus dėl dokumento valdymo, katalogavimo ar kitų funkcijų, todėl universalūs įrankiai jose ne visuomet tinka. Tokios mokamos dokumentų tvarkymo sistemos kaip "Doclogix" ar "Avilys" paprastai taikomos individualiai, derinamos prie įmonės poreikių, dėl to ir jų kaina gerokai išauga.

Taupyti padedančios alternatyvos

Virtualizacija. Terminas "virtualizacija" buvo sugalvotas prieš kelis dešimtmečius, tačiau šį metodą naudoti leidžianti įranga pasirodė tik prieš kelerius metus. Virtualizacijos metodo esmė ta, kad vieno įrenginio – kompiuterio ar serverio – ištekliai paskirstomi kelioms operacinėms sistemoms. Taigi viename kompiuteryje gali veikti kelios virtualios sistemos tuo pačiu metu ir atlikti skirtingas funkcijas.

Virtualizacija padeda našiau išnaudoti turimą įrangą ar suteikia papildomų galimybių plėtrai neperkant naujos. Be to, virtualius serverius paprasčiau prižiūrėti, jų gedimus galima pašalinti per trumpesnį laiką, mažiau mokėti už techninės įrangos veiklos sąnaudas.

Virtualizacijai skirtą programinę įrangą kuria tokios bendrovės kaip "Microsoft", "Sun Microsystems" ar "VMware", taip yra ir nemokamų variantų.

"Wiki" sistema. Ši sistema turi savitą interneto turiniui kurti skirtą žymėjimo kalbą – "Wiki" sintaksę. Tačiau naudotis ja nereikia specialių žinių, puslapių redagavimas primena darbą su paprastais tekstiniais dokumentais. Kadangi "Wiki" dokumentas dedamas į internetą, jį gali pasiekti ir prie jo tuo pačiu metu dirbti įvairūs vartotojai.

Naudojantis "Wiki" sistema galima prie puslapių prisegti įvairius dokumentus, paveikslėlius, atlikti paiešką puslapiuose ir prisegtuose dokumentuose, skirstyti dokumentus pagal jų sukūrimo ir redagavimo versijas, jas žymėti, kurti šablonus ir ryšius tarp dokumentų. Tokia sistema patogi todėl, kad yra lanksti ir suteikia galimybę naudoti tik tas funkcijas, kurios reikalingos įmonėje.

Nors daugelis "Wiki" sistemų yra nemokamos, pageidaujant daugiau nei virtualaus dokumentacijos tvarkymo galima rinktis komercines sistemas, turinčias papildomų funkcijų: projektų tvarkymo, užduočių skyrimo, eigos stebėjimo, vidinės komunikacijos įrankius.

"Google" biuro programos. Skirtingai nei "Wiki", "Google" sistemų naudotojai neturi rūpintis serverio išlaikymo sąnaudomis. Nemokamą biuro programų rinkinį "Google Docs" sudaro tekstų redaktorius, skaičiuoklė ir pateikčių kūrimo programa. Sistema leidžia vartotojams kurti ir redaguoti dokumentus internete, dalytis jais, lyginti turinio pokyčius ir bendradarbiauti kuriant dokumentus.

Išskirtinis "Google Docs" bruožas yra galimybė naudotojams dirbti neprisijungus prie interneto. Be biuro programų, "Google" teikia ir programas bendrauti internete: bendrą dalyvių kalendorių, diskusijas, susirašinėjimo žinutėmis, pokalbių ir vaizdo ryšio įrankius.

Įmonėms skirta "Google" paslauga "Google Apps" turi visus "Google Docs" pranašumus ir kelias papildomas funkcijas – centralizuotą vartotojų prieigos valdymą, įmonės e. pašto ir interneto svetainės adresus.