2023-iųjų kalendorius

Pasibaigus šventėms, dalis Naujuosius pasitiko su sau skirtais naujais pasižadėjimais – galbūt šiemet daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, o gal perskaityti daugiau knygų, skirti daugiau dėmesio savo dvasinei higienai ir mažiau išlaidauti, daugiau sutaupyti.

Po šventinio maratono dažnai apima lengva gėla, kad tai, kam taip ilgai ruošiamasi, taip greitai pasibaigia. Nuotaiką kilstelėti galėtų ne tik nauji tikslai, bet ir naujas laukimas, pavyzdžiui, 2023-iųjų švenčių ir kartu su jomis atkeliaujančių ilgųjų savaitgalių. Ką šiemet nuveikti, kur trumpam pabėgti nuo kasdienybės? Ar rinktis užsienį, ar galimybes Lietuvoje?

Šiais metais Lietuvoje bus daug laisvadienių viduryje savaitės ir savaitgaliais: Vasario 16-ąją minėsime ketvirtadienį, Kovo 11-ąją – šeštadienį, Jonines švęsime taip pat šeštadienį, Valstybės ir „Tautiškos giesmės“ dieną pažymėsime ketvirtadienį, o Žolinę – antradienį.

Ilguosius savaitgalius planuoti galima prieš ir per Velykas, kurios šiemet Lietuvoje bus švenčiamos balandžio 9–10 d.; paskutinį to paties mėnesio savaitgalį, kurį vainikuos pirmadienį laukianti gegužės 1-oji; ar per Kūčias ir Kalėdas, kurias 2023 m. švęsime iki antradienio.

Kai kurias ne darbo dienas, kurios nesijungia su savaitgaliais, galima pailginti pasiėmus papildomą laisvadienį – žinoma, jei tam yra galimybių. Tokiu atveju lapkričio 1-osios ir 2-osios progomis būtų galima susikurti ne tik ilgąjį savaitgalį, bet ir mažas atostogas, kurios tęstųsi nuo trečiadienio iki sekmadienio.

Pigūs skrydžiai

Jei pirmiausiai į galvą šauna galimybė trumpam pabėgti į užsienį, panašiomis šventinėmis datomis šiemet dažniausiomis žemų kainų oro linijų bendrovių skrydžių kryptimis tapo Kopenhaga, į kurią iš Kauno oro uosto nuskristi galima už 70–107 eurus, ir Londonas, kuris taip pat iš Kauno gali būti pasiekiamas už 60–110 eurų. Beje, į kainą įskaičiuotas ir skrydis atgal.

Vasario 16–19 d. iš Vilniaus galima skristi ir į Oslą, ši kelionė pirmyn ir atgal kainuotų 73 eurus. Daugiau pakloti tektų norint aplankyti Milaną (192 eurus už skrydį pirmyn ir atgal) ar Barseloną (260 eurų už skrydį pirmyn ir atgal).

Pavasariui įsibėgėjus, balandžio 29–gegužės 1-ąją, vyrauja panašios kryptys ir kainos, tačiau galima aplankyti dar ir Vieną, kurią pasiekti iš Vilniaus ir grįžti atgal kainuos 189 eurus.

Tą patį ilgąjį savaitgalį kol kas numatytas ir vienas kelionės paketas „viskas įskaičiuota“. Kelionių organizatorius „Novaturas“ siūlo trijų naktų viešnagę Turkijoje, Alanijos regione, kuri asmeniui atsieis 565 eurus. Jei nesate linkę lepintis „viskas įskaičiuota“ malonumais, kiti kelionių organizatoriai panašiu metu gali pasiūlyti ir pigesnių alternatyvų: pavyzdžiui, „Baltic Tours“ paketas, į kurį įskaičiuotas skrydis į Kiprą ir atgal ir keturios nakvynės viešbutyje be maitinimo, gali kainuoti apie 300 eurų.

Grįžtant prie savarankiškų kelionių, vasarą, liepos 6–9 d., iš Kauno galima skristi į Riminį (143 eurai už kelionę pirmyn ir atgal). Šiomis dienomis yra ir daugiau krypčių: be jau minėtų anksčiau, atsiranda Dublinas, o iš Vilniaus galima nuskristi ir į LEGO sostinę Bilundą, Gdanską, Frankfurtą, Eindhoveną Nyderlanduose. Visos šios kelionės į abi puses kainuotų daugmaž iki 200 eurų.

Rugpjūčio 12–15 d. iš Kauno galima skristi į Barį (157 eurai), Neapolį (182 eurai) ar Bulgarijos Burgasą (122 eurai). Iš Vilniaus galima pasinaudoti proga aplankyti Maltą (194 eurai). Į šias kainas įskaičiuotas ir skrydis atgal.

Tačiau tokių kelionių išlaidos nesibaigia tik skrydžiais – reikia ir kažkur apsistoti. Ties šiuo pasirinkimu atsiranda daug dedamųjų: koks jūsų biudžetas, kokios klasės – nuo ekonominės iki liukso – apgyvendinimo vietoje norėtumėte apsistoti, ar jums tinka ir nakvynės namai, kuriuose dažnai erdve dalijamasi su nepažįstamaisiais, ar tik privačių nuomotojų butai, apartamentai, o gal esate linkęs rinktis tik viešbučius, kuriuose norėtumėte pasinaudoti ir, pavyzdžiui, pusryčių pasiūlymu.

Didelę reikšmę kainoms turi ir lokacijos pasirinkimas – kiek toli nuo miesto centro, patogių susisiekimo mazgų ar kitų turistų traukos taškų yra apgyvendinimo vieta.

Remiantis apgyvendinimo paslaugų platformos booking.com pasiūlymais, Londone vasario 16–19 d. trys nakvynės dviem asmenims gali svyruoti nuo 100 eurų iki daugiau nei 800 eurų. Analogiškai tuo pat metu Kopenhagoje galima apsistoti nuo 111 eurų iki 3 676 eurų, jei, pavyzdžiui, esate nusiteikę pailsėti prabangiose mansardose.

Nakvynių kainų spektras – išties platus, o panašios tendencijos vyrauja ir kituose Europos miestuose, kuriuos vadinamaisiais pigiais skrydžiais galima pasiekti iš Kauno ar Vilniaus.

Neabejotini konkurentai

„Jokios abejonės, kad Lietuvos turizmui pigūs skrydžiai į užsienį yra kokurentai. Kol dėl pandemijos jie buvo smarkiai apriboti, visi intensyviai keliavo po Lietuvą. Dabar mes negalime konkuruoti su Italija, Ispanija ar Egiptu ir Turkija, kur sezonas tęsiasi beveik dvylika mėnesių per metus“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Išsišokti su kainomis negali nė viena aplinkinė šalis, nes žmonės kainas lygina nakvynių užsakymų platformose turi būti išlaikytas konkurencingumas.

Ji kalba ir apie netolimą užsienį, kurį automobiliu pasiekti nesudėtinga, o, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje lietuvius vilioja dar ir žemesnės kainos.

Pasak LVRA prezidentės, Lietuvos kurortų viešbučiai pelningiausiai dirbti gali tik sezono metu, kuris tęsiasi daugiausia penkis mėnesius per metus, todėl kad kainos šiame sektoriuje žemėtų – sunkiai įsivaizduojama.

E. Šiškauskienės pastebėjimu, kainos tiek šalies restoranuose, tiek viešbučiuose yra pakilusios apie 10–15 proc. Pasak jos, lyginant viešbučius be pusryčių paslaugos ir be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), Lietuvoje šios kainos vis dar yra vienos žemiausių visoje Europoje.

„Išsišokti su kainomis negali nė viena aplinkinė šalis, nes žmonės kainas lygina nakvynių užsakymų platformose – turi būti išlaikytas konkurencingumas. Bendraujant su Estijos, su Latvijos atstovais, pastebime, kad visiems labai priimtinas vienodas PVM. Mažesnis PVM viešbučiams mums leidžia konkuruoti su kitomis šalimis ir prisitraukti turistų“, – tikina E. Šiškauskienė. Šiuo metu Lietuvoje taikomas 9 proc. PVM mokestis.

E. Šiškauskienė pastebi, kad dalis Vakarų šalių įsivaizduoja, kad karas vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, nes kaimynystėje yra ir Baltarusija, ir Rusija, todėl čia prisikviesti užsienio turistų darosi vis sudėtingiau. „Grupių neliko, užsienio turistų skaičius vasarą sumažėjo daugiau kaip 50 proc., ir viešbučiai tai labai jaučia. Jie užsipildo lietuviais ir negali smarkiai kelti kainų“, – sako ji.

„Labai pakilusios maisto produktų, paslaugų kainos – visa tai yra tiek į viešbučius, tiek į restoranus integruota dalis. Mes tai jaučiame. Matysime, kaip bus šią vasarą, bet Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad Lietuva ir Baltijos šalys turėtų atsigauti tik 2024 m.“, – dalijasi E. Šiškauskienė.

Permainos: kol dėl pandemijos skrydžiai į užsienį buvo smarkiai apriboti, lietuviai intensyviai keliavo Lietuvoje. Dabar konkuruoti su kai kuriomis šalimis, kur kelionių sezonas tęsiasi beveik dvylika mėnesių per metus, Lietuvos turizmo sektoriui – sudėtinga. L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot LVRA prezidentės, Lietuvos turizmui gaivinti skirti 5 mln. eurų yra nedidelė suma. Pavyzdžiui, Estija tam pačiam tikslui skiria 12 mln. eurų. „Be to, latviai ir estai jau turi „Michelin” žvaigždutėmis įvertintų restoranų, o mes dar neturime. Tai daug gilesnė prasmė, nei vien tik žvaigždutės suteikimas restoranui, nes tokiu būdu šalis atsiduria visai kitame žinomumo žemėlapyje. Labai daug žmonių keliauja gastronominio turizmo tikslais ir jiems „Michelin“ žvaigždutė yra kokybės ženklas“, – akcentuoja ji.

„Kai kalbame su Vyriausybe, pabrėžiame, kad labai norėtume neatsilikti nuo kitų Baltijos šalių, nes turime puikių šefų ir restoranų, esame seniai pasiruošę, tik tai kainuoja nepigiai ir tik valstybė gali sumokėti už „Michelin“ atvykimą į Lietuvą“, – prisimindama Estijos pavyzdį kalba E. Šiškauskienė.

Teminiai žemėlapiai

Nors praėjusiais metais užsienio turistai vengė Lietuvos, ją iš naujo dar labiau atrado patys lietuviai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ skaičiuoja, kad 2022 m. trečią ketvirtį tautiečiai keliavo daugiau.

Palyginti su tuo pačiu 2021 m. ketvirčiu, šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą padidėjo 12,8 proc. ir sudarė 1 mln. 273,5 tūkst. kelionių. Vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 5,8 proc. ir sudarė 3,2 mln. kelionių. Praėjusių metų liepą–rugsėjį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,29 nakvynės.

Šalyje sparčiai populiarėja teminiai kelionių žemėlapiai – „Keliauk Lietuvoje“ praėjusiais metais parengė šešiolika jų. „Tarp populiariausių buvo „Po Lietuvą – žydinčiu keliu“, padėjęs atrasti gražiausias vietas žydėjimo piku, ir glampingų žemėlapis, skirtas netradicinių nakvynių idėjoms įkvėpti. Žinoma, pirmavo gastronominės patirtys – ledų ir šaltibarščių žemėlapiai“, – pasakoja agentūros atstovė spaudai Dovilė Seliukė. Ji priduria, kad ne mažesniu įkvėpimu keliauti tapo ir cepelinų žemėlapis.

Kad įdomūs maršrutai vilioja vis daugiau vietinių keliautojų, pastebi ir E. Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė. Ji kaip pavyzdį pateikia Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią Vilniuje, kuriam naujos gyvybės įpūtė dizainerė, menininkė Julia Janus. Jos sukurtas audiogidas veda per garsiosios poros istorijos svarbiausias stoteles, kuriose laukia ir degustacijos, ir muziejai.

Dvarų keliais

Už keliones Lietuvoje agituojanti E. Šiškauskienė įsitikinusi, kad, norint laisvą laiką praleisti įdomiai, tereikia įdėti daugiau pastangų, planavimo ir fantazijos. Ji pati pandemijos realybės pastūmėta kartu su draugų kompanija aplankė galybę Lietuvos dvarų.

„Pasiskirstėme pagal regionus, iš kurių esame kilę, ir kelioms dienoms kiekvienas organizuodavome dvarų kelius kartu su mažais įdomiais miesteliais ir jų restoranais. Keliaujant su didesne kompanija, galima susitarti su dvarų valdytojais, jie dažnai pasirūpina ir gidų paslaugomis, ir nakvynėmis. Važiuojant tokiais maršrutais tenka pamatyti ir apgriautų dvarų, tačiau tai irgi ne mažiau įdomi patirtis, kaip ir proga aplankyti aplinkinius muziejus“, – dalijasi ji.

„Atsivėrė Lietuva: ir Telšiai, ir Kėdainiai, ir Biržai, ir įvairūs miesteliai padarė didelį įspūdį. Vien aplink Kėdainius aplankėme 14 dvarų, nakvojome Kėdainiuose, naudojomės gidės paslaugomis ir sužinojome labai daug informacijos, kad valdant Radvilai Rudajam čia buvo pakviesta gyventi ir škotų, ir olandų, kad tai buvo lyg laisvoji ekonominė zona“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

„Labai norėtųsi šiais metais paskatinti atrasti mažų miestelių viešbutukus, restoranėlius. Tikrai yra labai gerų pasirinkimų, apie kuriuos nežinome, nes geriausiai pažįstame Vilniaus arba Kauno vietas, kurias nuolat lankome“, – priduria ji.

Ne mažiau naudinga naujomis akimis pažvelgti ir į didžiausius šalies miestus. E. Šiškausienės draugų ir artimųjų būrys dažnai važiuoja ir į laikinąją sostinę. „Kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, lankėme parodas, tarp jų ir Marinos Abramovič, Art Deco muziejų, naujus restoranus. Kiti juokiasi, ko aš į Kauną važiuoju, o aš klausiu, ką jie žino apie Kauną“, – šypteli LVRA prezidentė.

Planavimas: E. Šiškauskienė agituoja laisvadienius leisti Lietuvoje turiningai – suplanuoti šalies dvarų lankymo maršrutus ar prisitaikyti prie kultūrinių renginių, parodų didmiesčiuose grafiko. J. Kalinsko / BNS nuotr.

„Kai vaikai buvo maži, mes net užsisakydavome viešbutį tame pačiame mieste, kuriame gyvenome: pramogaujant visą savaitgalį – lankant tuo metu vykstančius renginius ar muziejus – apimdavo jausmas, kad buvome kur nors išvažiavę. Tai yra labai geras laiko leidimas, kai neturi galimybės kur nors išvykti“, – sako E. Šiškauskienė.

Gal į žygį?

Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat sparčiai populiarėja masiniai žygiai. Vienas iš didžiausių tokios veiklos organizatorių šalyje „TrenkTuras“ skaičiuoja, kad per septynerius gyvavimo metus vidutinį savo masinių žygių dalyvių skaičių padidino dešimt kartų.

2022-aisiais lyderiavo gastronominės patirtys – ledų ir šaltibarščių žemėlapiai. Ne mažesniu įkvėpimu keliauti tapo ir cepelinų žemėlapis.

„Lietuviai tikrai yra žygeivių tauta. Palyginti su vokiečiais, kurie irgi dažnai minimi kaip žygius mėgstantys, mūsų organizuojamų masinių žygiavimo renginių skaičius mažesnis vos kelis kartus, nors gyventojų mažiau net 30 kartų“, – sako vienas iš įmonės įkūrėjų Vytautas Bartulis.

2022 m. komanda suorganizavo dešimt masinių žygių. Nors prieš aštuonerius metus pradėjo nuo itin ilgų, 50–100 km, maršrutų, dabar pastebi, kad populiariausios ir žmonėms priimtiniausios yra vidutinio ilgio, 10–25 km, trasos.

„Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad žmonėms labiausiai patinka žygiuoti prastesniu oru. Nors, atrodo, vaikščioti vasarą miško takeliais yra smagiausia, tačiau tuo metu sunku atsispirti ir daugybei kitų pramogų. Rudens, žiemos ar pavasario žvarbą atlaikius nelengvame žygyje įspūdžiai išlieka kur kas ilgiau“, – iš patirties žino V. Bartulis.

Mėgstantiems tyrinėti vienumoje ar nedidelėje kompanijoje, galima rinktis vadinamuosius solo žygius, kurių nemaža dalis yra nemokama, tačiau galima rinktis ir iš daugiau nei 200 specialių maršrutų, išsidėsčiusių ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Tiesa, šis malonumas metams kainuoja 29,99 euro. Masinis žygis taip pat vidutiniškai kainuoja 10–22 eurus.

„Pradėkite nuo arčiau esančių maršrutų. Dažnai žmones gąsdina kilometrų skaičius, tačiau kilometrus paverskite laiku, kurio reikės maršrutui įveikti. Pavyzdžiui, 10 km lygu 2–3 val. laiko, praleisto gamtoje. Tai nedaug, tačiau poveikis fizinei ir emocinei sveikatai yra reikšmingas. Rinkdamiesi maršrutus, kurie pažymėti kaip „sudėtingi”, atidžiai perskaitykite aprašymą ir nuspręskite, ar tikrai esate pasiruošę tokiam iššūkiui. Kaune rekomenduoju išbandyti vieną populiariausių, 8 km ilgio, maršrutų Kauno mariomis link Pažaislio vienuolyno“, – apie šventiniams laisvadieniams puikiai tinkančius solo žygius kalba kitas įmonės įkūrėjas Deividas Urbonavičius.