„Žinote, tikrai nesistebėsiu, kad konservatoriams kyla tokių minčių. Buvo ir visokių kitokių iniciatyvų, kurios kažkaip dažniausiai siejasi su Prezidentūra. Viskas tvarkoje, šventų karvių neturi būti. Kaip ir, pavyzdžiui, partijų finansavimas neturėtų būti tos pačios konservatorių partijos šventa karvė“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas apie J. Razmos registruotą pasiūlymą valstybės biudžeto projektui.

„Svarstymai galimi, bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad 2026 m. mes planuojame net du aukšto lygio samitus arba renginius – vienas iš jų yra susijęs su Baltijos šalių viršūnių susitikimu, kuris bus skirtas, pirmiausiai, Baltijos jūros saugumui užtikrinti, kritinės infrastruktūros apsaugai“, – kalbėjo šalies vadovas.

Kitas aukšto rango lyderių susitikimas – planuojama Europos Sąjungos plėtros konferencija, informavo G. Nausėda.

„Tokie tarptautiniai forumai kainuoja tam tikrus finansus, todėl šie pinigai yra skirti ne atlyginimams, ne automobiliams ar dar kitiems dalykams, bet tikrai tam, kas yra vadinama Lietuvos vardo garsinimu, aktyvios Lietuvos rolės prisiėmimu ir mes tą tikrai darysime visus ateinančius metus“, – pažymėjo prezidentas.

Kaip skelbta, J. Razma registravo siūlymą 2026–2028 metų biudžetui, kuriuo siūlo sumažinti Prezidentūros asignavimus ir skirti 230 tūkst. eurų kitąmet Japonijoje suplanuotai programos „Čiurlioniui 150“ parodai.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad Prezidentūros kanceliarijos biudžetas sieks virš 10 mln. eurų – augs apie 11 proc. lyginant su šiais metais skirtais asignavimais (9,19 mln. eurų).

Praėjusią savaitę Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus skelbė, kad dėl neužtikrinto finansavimo kitų metų kovo 28 – birželio 14 dienomis Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje planuojama programos paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ gali neįvykti.

Anot J. Razmos, 230 tūkst. eurų sumažinus prezidento kanceliarijos asignavimus, šias lėšas būtų galima skirti tiesiogiai muziejaus biudžetui.