Kaip informavo prezidentūra, G. Nausėda pabrėžė, kad augančios iškastinio kuro kainos reikalauja stipresnio koordinavimo ES lygmeniu, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir rinkos stabilumą.
Taip pat prezidentas akcentavo, kad vien trumpalaikių priemonių nepakanka. Pasak jo, Europa turi ryžtingai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos bei spartinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos.
Tuo metu kalbėdamas apie būsimą ES daugiametę finansinę programą 2028–2034 metams, šalies vadovas pažymėjo, kad Europa vienu metu susiduria su daugybe iššūkių, todėl būtinas veiksmingesnis, paprastesnis ir lankstesnis ES biudžetas, o Europos Komisijos (EK) pasiūlymai gali tapti gera derybų pradžia.
Lietuva palaiko ambicingą finansinę programą ir siekia, kad dėl jos būtų susitarta iki 2026 metų pabaigos.
Anot G. Nausėdos, naujasis biudžetas turi užtikrinti stabilumą tradicinėms politikos sritims – sanglaudai ir žemės ūkiui, kartu skiriant pakankamą dėmesį naujiems prioritetams: saugumui, gynybai, energetiniam atsparumui, paramai Ukrainai ir ES konkurencingumui.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Europos rytinė siena turi būti vertinama kaip horizontalus prioritetas visose finansavimo priemonėse, nes tai nėra tik regioninis klausimas – tai visos Europos atsakomybė.
(be temos)