„Tikiuosi, kad šie teisminiai ginčai netrukus pasibaigs, o Kelių fondas, kokį jį įsivaizduojame, su visa reikalinga finansine inžinerija, bus sukurtas ir tikrai padarysime žingsnį į priekį, kalbant apie bendrą finansų sumą keliams“, – žurnalistams Rietave penktadienį sakė G. Nausėda.

„Labai dideles viltis sieju su e. tollingu, kuris turėtų generuoti iki 200 mln. eurų papildomų pajamų“, – kalbėjo jis.

Kaip BNS rašė anksčiau, Susisiekimo ministerija į kuriamą valstybinį Kelių fondą tikisi kasmet surinkti apie 400 mln. eurų.

Iš e. tollingo tikimasi surinkti daugiausia – iki 200 mln. eurų. Planuojama, jog ši sistema pakeis vinjetes.

Sistemos diegimo konkursas teismuose buvo įstrigęs daugiau nei dvejus metus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vasarį galutinai paskelbė, kad Vilniaus programinės įrangos kūrimo bendrovė „ProIT“ jį laimėjo teisėtai.

Priemonių padidinti finansavimą (keliams –  BNS) yra, tačiau atsitiko taip, kaip dažnai, deja, Lietuvoje atsitinka: kai pradedi naują projektą – tą patį e. tollingą – jis apauga, aplimpa teisminiais procesais, kuriems nesimato pabaigos.

Prezidentas nuogąstavo, jog e. tollingo projektas „aplipo teisiniais projektais“, dėl kurių didesniam kelių finansavimui svarbus projektas stringa.

„Priemonių padidinti finansavimą (keliams –  BNS) yra, tačiau atsitiko taip, kaip dažnai, deja, Lietuvoje atsitinka: kai pradedi naują projektą – tą patį e. tollingą – jis apauga, aplimpa teisminiais procesais, kuriems nesimato pabaigos. Ir viskas nusikelia keletui metų“, – teigė G. Nausėda.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis yra sakęs, jog fondas pradės veikti nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos, tačiau kol kas neveikiant naujajai e. tollingo sistemai, lėšų iš šio šaltinio pradžioje fonde nebus.

G. Nausėda teigė, kad Lietuvos kelių būklė ne vienerius metus yra itin prasta, nes daug metų keliai nebuvo finansuojami pakankamai.

„Dabar yra kalbama, kokie šaltiniai padėtų iš esmės pakeisti padėtį“, – kalbėdamas apie Kelių fondą sakė prezidentas.

Numatoma, kad apie 100 mln. eurų Kelių fondui būtų galima skolintis, 60 mln. eurų jis gautų iš automobilių registravimo mokesčio, 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 18 mln. eurų – krovininio transporto registravimo.

Būsimo Kelių fondo įstatymo projektą Vyriausybė Seimui ketina pateikti svarstyti šioje pavasario sesijoje.

Šiemet keliams be ES paramos numatyta 804 mln. eurų – 8,8 proc. mažiau nei praėjusių metų planas (882 mln. eurų).