Alytiškis Algirdas Dumbliauskas, kurio darbingumas siekia vos 30 proc., kasdien drauge su 5 kolegomis šiose konditerijos dirbtuvėse dirba po 4 valandas. Kepa dešimtis rūšių bandelių, keksiukų, meduolių.

„Yra net tikslas kaip ir gyvent, o sėdėt namie tai yra betikslis laiko švaistymas. O čia užsiėmimas, dirbti komandoj“, – sakė A. Dumbliauskas.

Paklaustas, kiek motyvuoja darbo užmokestis, kepyklėlės darbuotojas kalbėjo: „Jis nėra labai didelis, bet žinoma, įtakoja ir atlyginimas, pinigas visada pravartu“.

„Kojas turbūt labiausiai skauda kai pareinu, bet nors ir pavargęs, žinai, kad dirbai ir žinai, kad prisidėjai prie šitų gaminių gaminimo. Ir to skausmo būna gal mažiau šiek tiek“, – pasakojo kepyklėlės darbuotoja Kristina Plauskaitė.

Tai – pirmoji neįgaliųjų darbovietė. Alytaus miesto savivaldybė per pusę metų skyrė beveik 30 tūkst. eurų, kad neįgalieji, turintys virėjo ar konditerio kvalifikaciją, galėtų dirbti šiose profesinio rengimo centro kepyklėlės dirbtuvėse. Skanumynai išgraibstomi greitai – juos daugiausia savo darbuotojams perka socialiai atsakingos įmonės.

„Visi dirbantys gauna darbo užmokestį, o tai suteikia ekonominį savarankiškumą. Čia dirbančių žmonių, aš manyčiau, keičiasi gyvenimai, jie yra integruojami į darbo rinką, jie jaučiasi svarbiais, jie jaučiasi saugiais šioje aplinkoje“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro projektų vadovė Edita Šidlauskaitė.

Neįgaliųjų įdarbinimas – viena iš Lietuvos opiausių problemų. Neįgaliesiems, profesinėse mokyklose įgijusiems vytelių pynėjo, drožėjo ar virėjo specialybes, įsidarbinti beveik neįmanoma, nebent tai skatintų socialinio verslo įstatymas, kuris tik rengiamas.

„Kuriamas dabar socialinio verslo plėtros įstatymas, ir iš tiesų kepyklėlė buvo paimta, kaip modelis, kad pamatyti, kaip tas įstatymas galėtų veikti. Mūsų pagrindinė pastaba buvo, kad bent jau metus laiko leistų dirbti neuždedant kokių tai didelių mokesčių. Tai yra integracija, mes turim šiuos žmones įtraukti“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Valė Gibienė.

Alytaus miesto vadovai žada, kad gruodžio pabaigoje, kai pasibaigs finansavimas, bus ieškoma būdų, kur konditerijos dirbtuvės galėtų tęsti veiklą. Galbūt tokia veikla susidomėtų nevyriausybinės organizacijos, juolab, kad savivaldybė žada paramą – patalpas ir konditerijos gamybos įrenginius.