Darbuotojams ne tik turi būti sudarytos sąlygos oriai sveikti susirgus, bet ir sukurtos galimybės stiprinti sveikatą darbo metu, teigia visuomenės sveikatos specialistai. Jie tvirtina, kad įmonėms laikas imtis darbuotojų sveikatos stiprinimo ir susirgimų profilaktikos.

Grąžino nurėžtą dydį

Nuo šių metų pradžios, kai ligos pašalpų dydis grąžintas į iki krizės buvusį lygį, ligos atvejų skaičius ir išmokų sergantiesiems suma padidėjo maždaug trečdaliu – tiek, kiek buvo ir prieš sumažinant pašalpas, paskaičiavo "Sodros" valdybos informacijos skyrius. Pirmąjį šių metų ketvirtį, "Sodros" duomenimis, iš viso užfiksuota 214,4 tūkst. laikinojo nedarbingumo atvejų. Tai yra 36,4 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Šiemet per tris mėnesius ligos pašalpoms išleista 50,5 mln. eurų – tai yra 32,6 proc., arba 12,4 mln. eurų, daugiau nei prieš metus. "Sodros" direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, toks visų rodiklių grįžimas į ankstesnį lygį kartu su pašalpų dydžio grąžinimu buvo prognozuotas. Į tai buvo atsižvelgta ir planuojant šių metų biudžetą.

Nuo metų pradžios už pirmąsias dvi laikino nedarbingumo dienas ne mažesnę kaip 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio ligos pašalpą moka darbdavys. Nuo trečios dienos 80 proc. užmokesčio dydžio pašalpa mokama "Sodros" biudžeto lėšomis. Per krizę nuo trečios iki septintos ligos dienos "Sodros" mokėta pašalpa tesiekė 40 proc., tad natūralu, kad daug susirgusiųjų ir turinčiųjų netikėtų išlaidų dėl reikalingų vaistų negalėjo sau leisti laikino nedarbingumo.

Gydytis – dėl visų

Požiūris į sveikatą, kai darbuotojas susirgęs bijo pasisakyti darbdaviui, kad jam teks kelias nedirbti – absoliuti atgyvena. Į darbuotojų sveikatos tausojimą ir stiprinimą atsakingai žiūri ne tik itin modernia vadyba pasižyminčios organizacijos, pastebi Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Cholopova. Užtenka, kad jų vadovai suvoktų, jog sveikatą tausojantis darbuotojas visuomet dirbs našiau, o sergantis dirbdamas kenks ir sau, ir bendradarbiams – taigi galiausiai pačiai įmonei.

"Piktnaudžiavimo nedarbingumo lapeliais, be abejo, neturėtų būti. Svarbu, kad sistema sumažintų galimybę piktnaudžiauti, kiek tik įmanoma. Tačiau apskritai sergantis žmogus, kuris eina į darbą, daro keleriopą žalą. Jis dažniausiai tokiu atveju išvis nesikreipia į medikus ir užsiima savigyda – tai blogai. Bandydamas "pravaikščioti" ligą jis serga ilgai, o atėjęs į darbą užkrečia dar ir kitus", – aiškino A.Cholopova.

Nuo virtuvės iki dušo

Vien tuo, kad darbuotojai turi saugiai sveikti susirgę, negali būti apsiribota, įsitikinę specialistai. Darbovietėse turi būti sudarytos sąlygos dirbti sveikai ir stiprinti sveikatą, ypač jeigu paties darbo specifika kelia, nors iš pažiūros ir menkų, grėsmių sveikatai.

Tokiu požiūriu vadovaudamiesi Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai parengė programą "Darbuotojų sveikatos stiprinimas", kuri jau startavo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono įmonėse bei įstaigose – šiemet programoje dalyvaus daugiau nei dešimties organizacijų darbuotojai.

A.Cholopovos teigimu, darbe praleidžiame apie 60 proc. aktyvaus dienos laiko, tad darbo vietoje atliekami veiksmai turi svarbų poveikį mūsų sveikatai. "Ilgas sėdėjimas, mažas judrumas, monotoniškas judėjimas yra stiprūs daugelio ligų rizikos faktoriai. Rūpintis sveikata darbo vietoje yra ne tik darbdavio, bet ir kiekvieno iš mūsų pareiga", – sakė A.Cholopova.
Pasak jos, darbdavių pareiga pasirūpinti, kad darbo vietoje būtų virtuvėlė, kurioje darbuotojai galėtų pasigaminti sveikesnio maisto, o ne kimštų greitąjį maistą, parūpinti geriamojo vandens, įrengti dušą, kad darbuotojai galėtų vykti į darbą dviračiais, stovus dviračiams ir daugelį kitų dalykų. Efektyvios būna lojalumo darbuotojams programos, kai suteikiami abonentai ar nuolaidos į sporto klubus. Įvairiais pratimais, vaikščiojimu su šiaurietiškomis lazdomis ir kt. sveikatą darbe, anot specialistės, galima stiprinti neatitrūkstant nuo darbo proceso, pavyzdžiui, per pietų pertraukas.

Darbuotojų sveikata – rutininė investicija?

A.Cholopova pabrėžia: įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas įmonėse galima sumažinti darbuotojų sergamumą, padidinti darbuotojų motyvaciją bei jų darbo našumą, padidinti darbuotojų pasitenkinimą darbu, pagerinti darbovietės mikroklimatą, kurti sveikos ir atsakingos įmonės įvaizdį. Trumpiau tariant, rūpintis darbuotojų sveikata tiesiog apsimoka.

"Ne kiekvienam darbdaviui dar ne taip lengvai įžvelgiami geros atmosferos, didesnės darbuotojo motyvacijos pliusai įmonei, bet sumažėję laikino nedarbingumo lapelių skaičiai aiškūs visiems. Tai akivaizdi finansinė nauda", – sakė A.Cholopova.

Specialistė patartų darbdaviams neskaičiuoti kiekvienos minutės, kurią darbuotojas daro mankštą ar kažką kito, kas stiprina sveikatą ir neva atitraukia nuo tiesioginio darbo. "Kažkodėl dažniausiai nėra skaičiuojama, kiek darbuotojas rūko ar daro ką kito, ne itin gero savo sveikatai. Tad geriau darbuotojas teskiria laiko sportui ar poilsiui ir grįžęs su dviguba energija imasi darbo", – patarė A.Cholopova.

Darbuotojų sveikatos stiprinimas

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai programos dalyviams teikė konsultacijas tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais, norintiesiems buvo atlikta kūno masės analizė, matuojamas kraujospūdis.

Programą sudaro teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, truksiantys du ar tris mėnesius. Programos dalyviai išklausys teorinę paskaitą "Kaip sveikai maitintis darbo vietoje?" Darbuotojai dalyvauja mokymuose "Mankšta darbo vietoje". Per mokymus kineziterapeutas pristatė ir mokė, kaip taisyklingai atlikti mankštą, kurią rekomenduojama pritaikyti darbo vietoje. Per paskaitą-mokymus "Antistresinė relaksacija" bus pristatyta pagrindinė informacija apie stresą darbe, rekomendacijos jo valdymui bei vedamas mokymas, kaip naudotis antistresinės relaksacijos metodika.

Darbuotojai, dalyvaujantys programoje, bus pakviesti praleisti pietų pertraukas aktyviai, dalyvaudami šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimuose. Juos ves kvalifikuotos trenerės, kurios supažindins su šiaurietiškojo ėjimo nauda sveikatai, ėjimo technika, patars, kaip tinkamai parinkti lazdas. Įmonių ir įstaigų darbuotojai taip pat bus pakviesti į sporto treniruotes, kurias ves kvalifikuoti treneriai.