Tad dabar nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad, sudėjus visus iššūkius, vilniečiai šiandien teišgali įsigyti pigiausią būstą. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su nekilnojamojo turto bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovu Remigijumi Pleteru.

– Kas lėmė tokią situaciją ir kada butai pradės pigti?

– Pastaruosius dvejus metus labiausiai lėmė kainų kilimas. Kas lėmė kainų kilimą yra įvairialypės priežastys. Kalbant apie globalias priežastis, per pandemiją pagrindiniai pasaulio bankai liejo dideles pinigų sumas, dėl to žmonės, stengdamiesi apsaugoti savo santaupas, puolė pirkti nekilnojamąjį turtą. Pandemijai slobstant bei sparčiai atsigaunant ekonomikoms sutrūkinėjo žaliavų tiekimo grandinės, tad pabrango žaliavos. Kitos priežastys – lokalios. Sparčiausiai augantis iš Baltijos šalių sostinių Vilnius, kuriame yra didelis būsto poreikis, bet Savivaldybės darbas yra ypač sulėtėjęs derinant ir išduodant statybų leidimus.

Dabartinė kainų situacija lemia tai, kad vis mažiau dairomasi į prestižinį būstą.

– Kas yra pigiausias būstas?

– Šiuo metu pats pigiausias būstas Vilniuje kainuoja 2 tūkst. eurų ir daugiau už kvadratinį metrą. Kainos kreivė einant metams kilo nuosekliai ir sveikai, panašiame infliacijos lygyje. Dažniausiai netgi mažiau nei atlyginimų augimas, tad būsto įperkamumas visuomet buvo pakankamai aukštas. Tačiau pastaruosius dvejus metus kilimo skaičius tapo dviženklis ir praktiškai nevaldomas. Pernai metais būsto kainos pakilo 24 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį yra beveik 9 proc. kilimas. Šie skaičiai neramina. Būsto kainos kyla labiau nei atlyginimai.

– Kaip atrodytų pigiausias butas?

– Jeigu kalbėtume apie Vilniaus miesto periferiją, būstas turėtų būti pakankamai erdvus, kad būtų kuo didesnė kvadratūra. Tačiau tokiu atveju suminė išraiška – didelė. Labiausiai nekilnojamojo turto kainą lemia vieta. Toks butas turėtų būti vieno kambario arba studijinio tipo nedidelis butukas 35–45 kvadratinių metrų ploto. Tenka pripažinti, kad Vakarų Europoje praktiškai tik Lietuvoje mes turime dalinės apdailos sąvoką. Drįsčiau pastebėti, kad ir čia būtų dalinė apdaila, kas kitose šalyse yra nesuvokiama, nes ten būstas parduodamas su visa apdaila. Žmonėms, įsigijusiems tokį būstą, dar tektų kovoti su apdailos medžiagų kainomis ir įrengimo kaštais.

– Stebuklingos infrastruktūros ar parkavimo vietos irgi nereikėtų tikėtis, tiesa?

– Jeigu parkavimo vieta nėra įsigyjama, tai praktiškai neegzistuoja projektų, kur galima laisvai statyti mašiną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek žmonių gali įpirkti geresnį, brangesnį būstą?

– Reikia pripažinti, kad būstą įsigyti sostinėje gali ne visi žmonės. Dabartinė kainų situacija lemia tai, kad vis mažiau dairomasi į prestižinį būstą. Jaunos poros ir kiti žmonės bando įsigyti bent kokį stogą virš galvos.

– Kaip prognozuojate, kiek bus pastatytų ir neparduotų būstų ir kada kainos ims kristi?

– Kainas lems šis ruduo tiek pasaulinėje ekonominėje situacijoje, tiek mūsų šalyje. Tačiau Vilniaus situacija yra šiek tiek kitokia, nes jis yra labai sparčiai augantis, jame yra labai daug tarptautinių paslaugų centrų, kur dešimtys tūkstančių darbuotojų eksportuoja paslaugas į visą pasaulį ir gauna europietiškus atlyginimus. Todėl dar nedrįsčiau prognozuoti kainų kritimo. Iš šios dienos perspektyvos, kainos galėtų stagnuotis bei išlikti stabilios 1–2 metus.

– Kokia nekilnojamojo turto situacija kitose šalyse?

– Nekilnojamojo turto kainos visoje šiaurės Europoje kilo labai panašiai kaip Lietuvoje. Tai lėmė lygiai tos pačios globalios priežastys bei būsto stoka vietinėse rinkose. Mes koreliuojame su visa Europa.