Nekilnojamojo turto (NT) mokestis valstybei kainuoja brangiai, o atneša labai menkas pajamas. Tokia kitų šalių patirtis galėtų atšaldyti Lietuvos ryžtą gyventojams užkrauti naują prievolę.

Brangiausiai kainuojančiu mokesčiu pelnytai galėtų vadintis NT mokestis. Be to, jis nepopuliarus, neteisingas, o surenkamos pajamos labai menkos, tad tokia naujovė Lietuvai ne tik kad nepadės suadyti biudžeto skylių, bet ir padidins socialinę įtampą.

Taip mano Richardas Teatheris, Bornmuto (Didžioji Britanija) mokesčių teisės universiteto docentas ir konsultantas mokesčių politikos klausimais. Su juo kalbėjomės apie esamą mokesčių politiką Lietuvoje ir Europoje, regiono laukiančius iššūkius socialinio draudimo srityje ir sprendžiant itin opią biudžeto deficito problemą.

– 2008-ųjų pabaigoje konservatorių sudaryta Lietuvos Vyriausybė, siekdama subalansuoti biudžetą ir išvengti krizės, pirmiausia ėmėsi didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), panaikino PVM lengvatas, karpė socialines išmokas. Ar tai buvo geras sprendimas?

– Siekiant padidinti mokesčius, PVM yra geriausias būdas tai padaryti. Jei vertintume atskirus mokesčius pagal jų daromą įtaką ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, tai PVM yra mažiausiai kenksmingas ekonomikai. O pajamų, kapitalo mokesčiai ekonomiką veikia neigiamai. Tas pats buvo padaryta ir Didžiojoje Britanijoje – PVM padidintas nuo 17,5 iki 20 proc. Manau, kad dėl didesnio PVM Didžiojoje Britanijoje padengiama apie penktadalis biudžeto deficito.

Na, o PVM lengvatų naikinimas yra be galo sunkus žingsnis politiniu požiūriu. Didžiojoje Britanijoje iki šiol tebeturime įvairių išlygų: nulinį PVM tarifą maistui, vaikų drabužiams. Iš praktinės pusės šių lengvatų naikinimas yra labai teisingas sprendimas. Didelė PVM problema yra būtent lengvatiniai tarifai. Nuolat vyksta ginčai, kodėl vieniems produktams taikomas lengvatinis PVM, o kitiems – ne. Didžiojoje Britanijoje PVM renkamas daugiau nei 30 metų ir vis tiek iki šiol ginčijamės dėl šokolado ir sausainių.

Nustatant lengvatinius PVM tarifus dažnai argumentuojama, kad be jų kentės mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Tačiau tai ne tiesa. Dabar žmonės daug mažiau jautrūs tam, PVM lengvatos yra ar ne. Reikia pripažinti, kad mūsų visuomenėje nebėra itin vargingų žmonių, kurie visus pinigus išleidžia vien maistui. Net tiems gyventojams, kurie gauna palyginti menkas pajamas, PVM lengvatų naikinimas ar sumažinimas nėra toks skausmingas, koks būtų bendro PVM tarifo padidinimas. O mokesčių sistemai PVM lengvatų naikinimas yra itin naudingas, nes padaro ją skaidresnę, aiškesnę ir paprastesnę.

– Ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų ES valstybių šiandien susiduria su nacionalinių biudžetų deficito problema. Lietuva, siekdama konsoliduoti biudžetą, pasirinko mokesčių didinimo ir naujų įvedimo kelią. Ar tai tinkamas sprendimas, ypač turint omenyje, kad gyvename pokriziniu periodu?

– Dabar visos šalys susiduria su šia problema ir ieškodamos sprendimo stovi kryžkelėje: ar sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas, ar didinti mokesčius. Pirmadienį ryte buvo pranešta, kad G 20 lyderių susitikime nuspręsta iki 2013 m. dukart sumažinti biudžetų deficitus. Tai labai ambicingas tikslas, pareikalausiantis griežtų priemonių. Didžioji Britanija jau yra parengusi planą, kuris didžiąja dalimi biudžeto deficitą numato mažinti kerpant viešojo sektoriaus išlaidas ir tik 20 proc. deficito bus padengta didinant mokesčius.

Problema, kuri tapo akivaizdi ES per pastaruosius dešimt metų, ta, kad šalyse narėse, kuriose taikomi didesni mokesčiai, buvo sukurta mažiau darbo vietų, palyginti su tomis šalimis, kuriose mokesčiai mažesni. Pastarosiose buvo sukurta kur kas daugiau darbo vietų. Taigi maži mokesčiai dėl visuomenės ir gyventojų gerovės yra kur kas geresnis sprendimas nei jų didinimas, nes padeda išlaikyti darbo vietas ir žmonių užimtumą.

Žinoma, iš pradžių tam ryžtis ir tai padaryti sudėtinga, nes reikia gerokai sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas. Net tai padarius praeis keleri metai, kol bus sulaukta efekto, t. y. bus pradėtos kurti naujos darbo vietos. Taigi apsisprendus eiti šiuo keliu pirmieji dveji treji metai būtų išties nelengvi, tačiau ilgainiui šalis neabejotinai laimėtų. Akivaizdu, kad mažesni mokesčiai yra geriausias sprendimas žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, nes leidžia sukurti daugiau naujų darbo vietų. Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri susiduria su aštria emigracijos problema. Be to, jums trūksta darbo vietų.

– Sakote, kad reikia rinktis mokesčių mažinimo kelią. Lietuvoje nuolat lankosi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos, kurios, siekiant konsoliduoti biudžetą, dažniausiai siūlo papildomų pajamų gauti iš naujų mokesčių ar plečiant mokestinę bazę. Kodėl?

– Jūs turite pagalvoti, koks yra TVF tikslas. Ogi skolinti pinigus vyriausybėms, kai šios jų pritrūksta. Taigi TVF pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vyriausybės nepritrūktų pinigų. Paprastai jie pasiūlo mokesčius, kurie yra ne tokie kenksmingi ekonomikai. Bet pagrindinis TVF tikslas – valstybės finansai, o ne bendra šalies ekonomikos būklė.

– Minėjote, kad PVM mokesčio didinimas – mažiausiai skausmingas ekonomikai. Tačiau Lietuvoje išaugus mokesčiams (taip pat augo ne tik PVM, bet ir akcizai), padidėjo šešėlinės ekonomikos dalis. Ar yra būdų, kurie leistų verslą sugrąžinti iš šešėlio?

– Tai didelė problema. Pagrindinė priemonė, kuri padeda, tai kiek įmanoma paprastesnė mokesčių sistema. Be to, neturėtų būti didelių mokesčių šuolių, tarkime, priklausančių nuo pajamų lygio. Štai Didžiojoje Britanijoje smulkiosios ir vidutinės įmonės iki tam tikro pajamų lygio yra atleistos nuo PVM mokėjimo. Tačiau kai jų pajamos perkopia nustatytą sumą, tuomet daugelis įmonių ima slėpti išaugusias pajamas, kad nereiktų mokėti mokesčių.

Didžiojoje Britanijoje didelė problema – nelegaliai įvežami tabako gaminiai. Pietryčių Anglijoje, kuri yra arčiausiai ir ribojasi su Prancūzija, Nyderlandais, kitomis šalimis, net 90 proc. suvartojamų tabako gaminių įvežta iš kitų šalių. Taigi tai ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių bėda. Šiuo atveju vienintelis dalykas, kuris padeda, tai aplinkinėse šalyse esančių mokesčių analizė ir palyginimas. Negalima turėti didesnių mokesčių nei šalyse kaimynėse. Kitas kelias – kova su kontrabanda.

– Dar viena itin aktuali pastarojo meto tema Lietuvoje – socialinio draudimo sistemos reforma. Kuo greičiau turime išspręsti socialinio draudimo biudžete atsivėrusios skylės, o ateityje – senėjančios visuomenės problemas. Koks kelias būtų tinkamiausias?

– Ta pati problema kankina visas Europos šalis. Ilguoju periodu vienintelis atsakymas yra pensinio amžiaus didinimas. Mes pradėjome didinti jį Didžiojoje Britanijoje. Manau, kad pamažu jis bus padidintas nuo dabartinių 65 metų iki 70 metų.

Kai kalbame apie pensinio amžiaus ilginimą, reikia įvertinti, kiek laiko žmogus norės ar galės dirbti, kiek laiko norės būti pensijoje. Kuo ilgesnis pastarasis periodas, tuo didesnes sumas reikia atidėti. Jei žmonės nenori to daryti, tada reikia dirbti ilgiau. Istoriškai pensinis amžius visuomet buvo siejamas su vidutine amžiaus trukme, ji ilgėjo, o pensinis amžius nebuvo tolinamas. Problema ta, kad ne tik Lietuva, bet visos šalys pernelyg ilgai atidėliojo pensinio amžiaus ilginimą. Jei tai būtų buvę pradėta daryti dar prieš 20 metų, šiandien nebūtume turėję tokių bėdų. Tačiau dabar, kai jau nebeturime pinigų, o socialinio draudimo sistemų biudžetuose atsivėrė skylės, iškilo ir rimta socialinė bei politinė problema. Daugelyje šalių didžioji dalis rinkėjų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie nepalankiai vertins sprendimą ilginti pensinį amžių.

Kitas būdas – padidinti socialinio draudimo įmokas. Tačiau tokiu atveju bendros darbo sąnaudos gali tapti pernelyg didelės. Tad tai ir vėl nėra išeitis, nes šalis taptų nepatraukli investicijoms.

– Kokia ateitis laukia valstybinių socialinio draudimo sistemų? Kokia linkme jos plėtosis: ar išliks valstybinis socialinis draudimas, ar jo funkcijos bus perleistos privačiam draudimui?

– Privataus socialinio draudimo sistemos įgyvendintos kai kuriose šalyse, tarkime, Čilėje. Yra tam tikrų niuansų ir sunkumų pereinant prie tokios sistemos, bet ji gali sėkmingai veikti. Galimas ir tarpinis variantas, kai, tarkime, valstybė garantuoja pensiją, tačiau tik nuo tam tikro labai didelio pensinio amžiaus, sakykim, 80 metų. Tokiu atveju, jei žmogus norės į pensiją išeiti būdamas 70-ies, jis galės kaupti lėšas privačiame pensijų fonde. Kokia didžiausia privataus draudimo problema? Ji puikiai susitvarko, kai yra aišku, kiek laiko bus taikomas draudimas. Tačiau ką daryti, jei senatvės draudimo atveju žmogus gyvena gerokai ilgiau nei yra statistinis amžiaus vidurkis?

Esu tikras, kad tokia sumišusi privataus ir valstybinio draudimo sistema turi daugiau galimybių įsitvirtinti ir sėkmingai veikti. Nemanau, kad bus visiškai atsisakyta valstybinio socialinio draudimo.

– Dabar Lietuvoje nemažai diskutuojama apie NT mokesčio įvedimą. Kokia kitų Europos šalių patirtis taikant šį mokestį?

– NT mokestį turi kone kiekviena šalis, tačiau dažniausiai tai – istorinis mokestis. Valstybės jį turi tik todėl, kad turėjo visą laiką. Niekas neįveda NT mokesčio. Ypač dabar. Tai būtų beprotiška.

Jei pažvelgsime, kokią dalį bendrai surenkamų pajamų iš mokesčių sudaro kiekvienas atskiras mokestis, pajamos iš NT mokesčio tik mažėja. 1950–1960 m. jo buvo surenkama gana daug – vidutiniškai apie 4–5 proc. visų įplaukų, o dabar siekia vos 0,5–1 proc. Daugelyje šalių šis mokestis sudaro mažiau nei 1 proc. iš mokesčių surenkamų pajamų. Vienintelė šalis, kur NT mokestis sudaro pastebimai didesnę dalį mokestinių pajamų, yra Didžioji Britanija. Čia šis mokestis sudaro apie 4,5 proc. visų mokestinių įplaukų – tai didžiausias rodiklis Europoje. Be Didžiosios Britanijos, daugiau nei 1 proc. bendrų mokestinių pajamų NT mokestis sudaro tik Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Didžiojoje Britanijoje tai vienintelis mokestis, kurį gali rinkti vietos valdžia. Manau, tai viena priežasčių, kodėl šis mokestis iki šiol nepanaikintas. Reiktų ieškoti, kuo jį pakeisti. Didžiausia NT mokesčio problema – jo administravimo sąnaudos. Bent jau Didžiojoje Britanijoje tai yra brangiausiai kainuojantis mokestis, nors generuoja tikrai nedaug pajamų. Surinkti daugumą mokesčių kainuoja apie 1 proc. surenkamos sumos. O surinkti NT mokestį atsieina apie 2,5 proc. visos sumos. Ir tai yra tik mokesčio administravimo sąnaudos, neįskaitant išlaidų reguliariam turto vertinimui.

– Kodėl NT mokesčio administravimas toks brangus?

– Todėl, kad mokesčių administratorius, norėdamas jį surinkti, turi ateiti į kiekvieną namą, pranešti savininkams, kad jie turi sumokėti tokį mokestį, jei nesumokėjo, turi įspėti ir paraginti tai padaryti, vėliau kreiptis į teismą. Didžiojoje Britanijoje apie 10 proc. žmonių nemoka NT mokesčio, kol negauna kvietimo į teismą. Net ir tada jie pakeičia gyvenamąją vietą, apie tai neinformuoja, tenka jų ieškoti. O atėjęs į parduotuvę apsipirkti visi, nori to ar ne, sumoka PVM. Šį mokestį kur kas lengviau administruoti.

Kaip minėjau, be mokesčio surinkimo problemų, yra turto vertinimas, kurį atlikti brangu. Jei dabar šio mokesčio neturite, tačiau norite jį įvesti, turėsite pradėti nuo turto vertinimo ir išleisti tam krūvą pinigų, nors dar į biudžetą nebūsite gavę nė lito. Didžiojoje Britanijoje paskutinis vertinimas buvo atliktas 1992 m. ir neatitinka tikrovės. Tai yra didelė problema, nes turtas, kuris buvo labai brangus prieš 20 metų, dabar yra nepaklausus ir atpigęs, tačiau NT mokestis likęs didelis. Lygiai kaip turtas, kuris buvo nevertingas anuomet, dabar gali būti labai brangus, tačiau mokestis už jį mokamas mažas. Taigi dėl šios priežasties NT mokestis tapo ir neteisingas.

Beje, šis mokestis labai nepopuliarus visuomenėje. Atlikome tyrimus Didžiojoje Britanijoje ir klausėme, kokius mokesčius žmonės norėtų panaikinti. Daugelis atsakė, kad NT mokestį. Žmonių teigimu, pajamų mokestis teisingas, o NT mokestis – ne, nes jis nesusijęs su pajamomis. Ypač šis klausimas skaudus vyresnio amžiaus žmonėms. Tarkime, pagyvenusi pora gyvena iš nedidelės pensijos šeimos name su trimis miegamaisiais. NT mokestis sudaro labai didelę dalį šios šeimos pajamų. Ekonomistai siūlo: "Išsikelkite į mažesnį būstą." Tačiau žmonės taip negalvoja. Jie mano, kad mokestis neteisingas.

Be to, NT mokesčio našta netolygi. Žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, NT mokesčiui sumokėti skiria tris net keturis kartus didesnę dalį savo pajamų nei tie, kurių pajamos didelės. Tada tenka daryti nuolaidas ir mažinti mokestį tiems, kurių pajamos labai mažos. Tačiau jei bandai padaryti šį mokestį teisingesnį, jį surinkti tampa dar brangiau.

– Kaip vertinate progresinius mokesčius? Tai dar viena amžina tema Lietuvoje. Mūsų politikai niekaip neapsisprendžia, ar tokia sistema leistų padidinti įplaukas į biudžetą, kokie būtų padariniai ekonomikai? O Skandinavijoje, kur taikoma progresinių mokesčių sistema, mokesčių tarifų skirtumai mažinami.

– Jau užsiminiau apie mokesčių daromą įtaką ekonomikai. Tarp tų, kurie daro didžiausią neigiamą įtaką, yra kapitalo apmokestinimas ir įvairūs progresiniai mokesčiai. Ypač dabar, kai sienos atviros ir lengvai juda ne tik žmonės, bet ir kapitalas. Progresiniai mokesčiai skamba gerai, teisingai ir žada didesnes pajamas vyriausybėms, tačiau ilgainiui jie būna labai žalingi ekonomikai. Kalbant apie mokesčius nevertėtų pamiršti, kad visuomet yra tų, kurie juos moka, ir tų, kurie dėl to kenčia. Ir tai ne visuomet tie patys žmonės, ypač kai kalbama apie progresinius mokesčius. Taip, ši sistema nukreipta į turtinguosius, kurie turėtų mokėti daugiau. Tačiau kas nutinka? Tarkime, jei ekonomika neauga, kaip tikėtasi, turtingieji gali išsikraustyti patys ir iškelti savo pinigus, kapitalą, investicijas į kitas šalis. Taigi efektas, kurį gauname įvedę progresinius mokesčius, – mažiau investicijų, mažiau naujų darbo vietų. Tokiu atveju dėl didelių mokesčių tarifų kenčia ne turtingieji, kurie turėtų juos mokėti, o žmonės, kurie netenka ar negali gauti darbo. Dabar šalyse, kurios turi tokią mokesčių sistemą, vyksta diskusijos dėl jų mažinimo. Man visuomet buvo keista, kad progresinių mokesčių sistema sėkmingai veikia Skandinavijoje ir nedaro didelės žalos ekonomikai. Nežinau kodėl, bet ji ten veikia. Tačiau net ir ten progresiniai mokesčiai negerina padėties ir tai tampa akivaizdu. Štai Švedijoje ekonomikos augimo tempas menkesnis, darbo vietos kuriamos lėčiau nei būtų galima tikėtis.

– Kokia pasaulio šalis, jūsų nuomone, turi geriausiai subalansuotą mokesčių sistemą?

– (Juokiasi.) Žinote, manau, kad nėra tokios vienos šalies. Pastaraisiais metais daugelis šalių keitė mokesčius, bando juos adaptuoti prie besikeičiančių konkurencinių sąlygų. Bendrai kalbant, naujos ES narės atrodo geriau nei senosios. Galbūt taip yra todėl, kad naujokės turėjo galimybę mokesčių sistemas susikurti nuo nulio, tokias, kokias norėjo. Jos turėjo švarų popieriaus lapą, galėjo įvertinti aplinkinių šalių praktiką ir pasiimti tai, kas geriausia.

– Kokias klaidas posovietinės šalys padarė kurdamos savo mokesčių sistemas?

– Bendrai paėmus jos susitvarkė gana gerai, gal tik išskyrus Vengriją. Jūs turite mažus pelno mokesčius, tai leidžia pritraukti investicijas, pajamų mokestis taip pat nedidelis. Tiesa, Lietuvoje socialinio draudimo įmokos gana didelės. Tai nebuvo problema prieš dešimt metų, kai, palyginti su senąja Europa, Lietuvoje atlyginimai buvo nedideli ir net nuo jų mokant didelį socialinio draudimo mokestį, bendros darbo jėgos apmokestinimo sąnaudos nebuvo didelės ir darbdaviams nekėlė ypatingų sunkumų. Tačiau augant atlyginimams, darbdavių išlaidos ėmė sparčiai didėti.

Ši problema bus vis opesnė ateityje. Manau, kad viena svarbiausių problemų, kurias per artimiausią dešimtmetį reikės išspręsti Centrinės Europos šalims ir nuo kurių sprendimo priklausys jų tolesnė raida, yra darbo mokesčiai ir socialinio draudimo garantijos. Išloš tos šalys, kurios sprendimą ras pirmos. Jei Lietuva sugebės sprendimus priimti iki tol, kol juos priims likusi Europa, jūsų šalis pasirodys labai gerai ir laimės. Kaip sakiau, vienintelis sprendimas socialinio draudimo srityje – pensinio amžiaus didinimas. Klausimas vienas, ar jūs dėl to apsispręsite dabar, ar lauksite, kol sistema žlugs? Jei tai padarysite greičiau, artimiausią dešimtmetį jums seksis geriau.

Nuomonių ringas

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius: "Visiškai neaiškus NT, lygiai kaip ir automobilių mokesčių tikslas. Optimistiškiausi Finansų ministerijos skaičiavimai rodo, kad iš NT mokesčio būtų galima surinkti 72 mln. litų pajamų. Tai reiškia, kad realiai galime tikėtis 40 mln. litų. Kas tai yra, kai biudžeto skylės milijardinės? Šio mokesčio tikslas būtų nebent sukiršinti tautą. Nepabijosiu būti nepopuliarus, tačiau manau, kad galbūt būtų geriau 1 proc. padidinti PVM, bet panaikinti 15 mažų ir neefektyvių mokesčių."

Arūnas Štaras, susisiekimo viceministras: "Nauji mokesčių pasiūlymai – fiskalinio beviltiškumo išraiška. Kodėl atsirado NT mokesčio pasiūlymas? NT yra registruojamas, pagrindas mokesčiui būtų registro duomenys, atrodo, paprasta juos paimti ir išsiųsti žmonėms sąskaitas. Kodėl 0,1 proc.? Jei būtų 1 proc., tai reikštų dešimtis tūkstančių litų per metus ir skamba drastiškai, o 0,1 proc. atrodo priimtinas dydis."

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė: "Nepamirškime, kad būstas, automobilis yra ne aktyvai, o pasyvai. Apmokestinti sąnaudas būtų mažų mažiausiai nelogiška."

Prof. Rimantas Rudzkis, banko "DnB Nord" vyriausiasis analitikas: "Vienintelis NT mokesčio pliusas tas, kad jis gesina spekuliacijas, bet dabar Lietuvai tai visiškai neaktualu. NT rinka šiuo metu visiškai prigesusi ir, remiantis kitų šalių praktika, matyt, atsigaus dar negreit. Jei būtų pasakyta, kad šis mokestis bus įvedamas, tai suveiktų kaip šaltas dušas NT rinkos atsigavimui."

Ingrida Šimonytė, finansų ministrė: "Aš esu už šį mokestį, nors nuoširdžiai nemanau, kad bus apsispręsta jį įvesti."