Verslininkai, siekdami  pagerinti darbuotojų efektyvumą, dažniausiai investuoja į darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą. Tačiau tik retas susimąsto, kad žmonių pasitenkinimas darbu ir gera savijauta gali būti lemiamas veiksnys, kai norima padidinti įmonės apsukas, sako LRT.lt pašnekovai.

Psichologė Aistė Diržytė pažymi, kad yra atlikta apie 15 tūkst. tyrimų, nagrinėjančių, kiek pasitenkinimas darbu ir psichologinis klimatas jame turi įtakos žmogaus produktyvumui. Daugiau kaip 90 proc. tyrimų patvirtino, kad produktyvumas labai priklauso nuo psichologinės gerovės darbe, o pastaroji – nuo santykių kolektyve bei paties žmogaus charakteristikų.

„Psichologinės gerovės kintamieji – santykiai su bendradarbiais ir vadovu. Jei iš kolegų, vadovų sulaukiame daugybės neigiamų vertinimų, jei kritika nėra konstruktyvi, ji gali labai stipriai mažinti motyvaciją. Tuomet žmogus darbe jaučiasi labai blogai, nori jį mesti ir neretai taip padaro.

Šį vadinamąjį socialinį kapitalą stiprina geri darbuotojų tarpusavio santykiai bei santykiai su vadovu, vienas kito palaikymas, rūpinimasis vienas kitu, geranoriškumas, konstruktyvūs pasiūlymai. O tai reiškia, kad organizacija bus efektyvesnė“, – kalba psichologė.
Taip pat pasitenkinimui darbu ir produktyvumui labai svarbus kiekvieno darbuotojo tikėjimas, kad jis gali sukurti naudingą rezultatą, bei tikėjimas kad tai, ką darbuotojas daro, turi prasmę.

„Kitas svarbus darbuotojo produktyvumo elementas – psichologinis atsparumas. Jei žmogus geba vertinti nesėkmes kaip kažką, iš ko galima pasimokyti, tuomet tai gali žmogų sustiprinti. Dabartinis verslo pasaulis ir darbas viešajame sektoriuje reikalauja lankstumo, nuolatinio prisitaikymo, tobulėjimo, iniciatyvos. Jei iniciatyva sužlunga, dažnai nusiviliama, pasiduodama, išmokstama bejėgiškumo. Tačiau psichologiškai atsparūs žmonės tokiomis situacijomis pasinaudoja“, – teigia A. Diržytė.

Darbdaviai atranda emocinio intelekto lavinimo svarbą

Pasak psichologės, kai kurie darbdaviai puikiai supranta, kad žmonės yra brangiausias organizacijos turtas, ir jei jo kokybe nebus rūpinamasi, organizacijai stigs produktyvumo.

„Jūs galite sukurti puikią organizacijos valdymo strategiją, bet jei jūsų žmonės neturės emocinio intelekto, tai jūsų planai, schemos, strategija tiesiog neveiks.

Vienas iš būdų lavinti darbuotojų emocinį intelektą yra mokymai. Taip pat – įvairūs kokybės būreliai įmonėje, kurių metu ne tik žiūrima, kaip galima pagerinti įmonės produkciją ar paslaugas, tačiau ir svarstoma, kaip geriau pasirūpinti darbuotojais“, – aiškina A. Diržytė.

Emocinio intelekto lavinimo srityje jau 15 metų dirbantis Vytautas Gaidamavičius taip pat pastebi, kad vis daugiau vadovų supranta, jog darbuotojai turi būti laimingi, nes tai daro tiesioginę įtaką įmonės veiklos rezultatams.

„Ypatingai svarbus darbuotojo požiūris į darbą, jo emocinė būsena, pasitikėjimas įmone, kurioje jis dirba. Jei žmogus patenkintas savo darbu, jaučiasi gerai, tuomet jis produktyvus, atsakingai siekia bendro įmonės tikslo“, – tikina „Tęstinių mokymų centro“ treneris V. Gaidamavičius.

Tokios nuomonės laikosi ir įmonės „Strorebrand Baltic“ generalinis direktorius Ole Rikard Rioning:  „Nuolat augame, todėl mums reikia ir vis daugiau vadovų bei specialistų. Pirmenybę teikiame jau dirbantiems pas mus, suteikdami visas galimybes karjerai.
Įvairiems mokymams skiriame tikrai daug dėmesio, taip pat kasmet vykdome darbuotojų pasitenkinimo tyrimus, kurio rezultatus aptariame su visais darbuotojais. Tai puiki priemonė įvertinti, kas esame, ir siekti vis geresnių rezultatų.“

Svarbiausia – atsikratyti baimių

Anot V. Gaidamavičiaus, norint, kad žmogus būtų produktyvus, jis turi būti kūrybingas ir drąsus, nuolat generuoti idėjas, ieškoti geriausių sprendimų savo darbe, nepavargti. Todėl pirma, ką reikia padaryti įmonėje – padėti darbuotojui „susirasti save“.

„Turime paklausti savęs – kas aš esu, ką noriu pasiekti, kaip noriu gyventi. Tai nėra taip lengva: dauguma vengia elgtis neįprastai, nesiūlo savo idėjų, nes bijo likti nesuprasti ar sukritikuoti. Svarbiausia – atsikratyti įvairių baimių, trukdančių judėti į priekį.

Kaip išguiti tai? Emocinio intelekto lavinimo mokymuose darbuotojams žaidimų, praktinių užduočių metu tenka atsidurti kvailose situacijose, o tokios patirtys padeda išmokti valdyti ir nugalėti baimes lemiamu momentu“, – teigia V. Gaidamavičius.

Pasak pašnekovo, savo emocijas pažįstantys, su jomis susitaikę žmonės labiau pasitiki savimi, netikėtose situacijose ieško sprendimo, o ne panikuoja.

„Suvokus savo norus, troškimus, pažinus savo stiprybes bei silpnybes, darbinėje aplinkoje svarbu suprasti komandinio darbo reikšmę. Darbuotojai turi vienas kitą pažinti, pasitikėti vienas kitu. Reikalingos treniruotės, situacijų analizės, kad darbuotojai nusiimtų visas socialines kaukes ir jaustųsi saugiai. Tarp darbuotojų turi būti aiškiai suformuota nuostata, kad kartu mes galime daugiau ir geriau“, – tvirtina V. Gaidamavičius.