„Jeigu mes iš tikrųjų pradėtume tyrimą ir nustatytume tokį pažeidimą, pirmiausia įpareigotume jį nutraukti. Kitas dalykas, galėtume taikyti ir pinigines sankcijas, įvertinę tokio pažeidimo mastą, trukmę ir pan. Tos sankcijos […] gali būti iki 10 proc. įmonės metinės apyvartos“, – LRT radijui teigė jis.
„Mūsų praktika yra įprasta – nekomentuojame tyrimų, ypač tų, kuriuos galėtume ar negalėtume pradėti“, – sakė E. Šatas.
Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir žymiai išaugus degalų kainoms ir Lietuvoje, Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Energetikos ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Konkurencijos tarybą ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.
Parlamentarė prašo atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą šalies mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.
Aukšta naftos kaina žudo naftos vartojimą, atitinkamai naftos kaina vien dėl to bus pasmerkta kristi.
„Džiugu, kad Seimo nariai kreipia dėmesį į prekes, kurios tikrai svarbios vartotojams. [...] Tik atkreipsiu dėmesį, kad Seimo narė prašo informacijos, paaiškinti skaidriai, kas vyksta dabar rinkoje, kodėl kyla kainos, kad vartotojai galėtų suprasti. Kokių nors veiksmų dėl tyrimo ar panašiai neprašoma“, – aiškino E. Šatas. Jis tikina, kad institucijos parlamentarei pateiks atsakymus.
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininko Karolio Stasiukyno teigimu, tikėtina, kad degalų kainos ir toliau augs. Vis dėlto, anot jo, kainos, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, yra gerokai aukštesnės ir dėl šalyje degalams taikomų mokesčių.
„Yra labai paprastas dalykas – šiandien naftos barelis kainuoja jau daugiau kaip 100 JAV dolerių. [...] Visi mokestiniai pakeitimai buvo daryti, kai barelis kainavo apie 60 dolerių. Kadangi apie 65 proc. galutinės kainos sudaro mokesčiai, natūralu, kad kai toks mokesčių dydis užsidėjo ant dvigubai pabrangusios žaliavos, matyt, čia mes pamatysime dar ne tą“, – teigė jis.
„Visa ES perka naftą biržoje ta pačia kaina, bet jeigu viena šalis prisideda 10 mokesčių, o kita 50 mokesčių, tikėtis, kad pas mus, kur pridėta 50 mokesčių, bus pigiau negu ten, kur mažiau pridėjo mokesčių, keista“, – tęsė K. Stasiukynas.
Pasak jo, degalinės įprastai turi degalų atsargų, įsigytų ankstesnėmis kainomis, tačiau jų užtenka vos porai dienų.
Banko „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad naftos kainų augimas nesitęs ilgai.
„Aukšta žaliavų kaina nužudo pati save. […] Aukšta naftos kaina žudo naftos vartojimą, atitinkamai naftos kaina vien dėl to bus pasmerkta kristi. Aš manau, kad 120 dolerių [už barelį] yra pikų pikas, daugiau naftos kaina, tikėtina, nedidės“, – aiškino ekonomistas.
Naujausi komentarai