Ką signalizuoja tokie skaičiai ir ką tai reiškia antrajai pensijų pakopai, plačiau pakomentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Kaip jūs vertinate štai tokios apklausos duomenis?

– Reikia turėti omenyje, kad šiuo metu antrojoje pakopoje yra apie 1 mln. 400 tūkst. gyventojų – tiek yra sukaupę lėšų II pakopoje. Bet apie pusę jų, maždaug 700 tūkst., ten jau nebekaupia – jie yra sustabdę kaupimą. Apie 800 tūkst. toliau kaupia kiekvieną mėnesį.

Tai tie asmenys, kuriems galbūt jau arti senatvė, kurie nėra daug sukaupę, tie 700 tūkst., kurie kažkada praeityje nusprendė nebekaupti, tikėtina, kad ir ateityje to nebedarys. Dėl to ir kitos apklausos rodo, kad daug mažesnė dalis dabar aktyviai kaupiančių planuoja sustabdyti kaupimą.

Tą patvirtina ir kitos apklausos ir, pavyzdžiui, Estijos patirtis. Tas skaičius atrodo dramatiškas, bet iš esmės tai yra tie patys asmenys, kurie jau praeityje sustabdė kaupimą – jie tiesiog neturėjo galimybės pasiimti pinigų.

– Ar tai nėra kritinė masė, kuri gali stipriai supurtyti II pensijų pakopą?

– Dažniausiai tai yra tie asmenys, kurie ten labai mažai sukaupė – gali būti iki 1 tūkst. eurų ar pora tūkstančių. Jie gal net nemato prasmės – jiems senatvės pensija padidės 10, 15 ar 20 eurų. Kitų metų pradžioje II pakopos pensijų fonduose bus virš 10 mlrd. eurų, o jei keli milijardai būtų atsitraukti, tai vis tiek lieka tie asmenys, kurie yra sukaupę ir toliau kaupia. Pensijų sistema negriūna, nes žmonės gali atsitraukti tik su savo pinigais, o ne kitų sukauptais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nenutiks taip, kad daug žmonių, traukiantis iš II pensijų pakopos, gali išgąsdinti ir tuos, kurie net neplanavo to daryti?

– Vėlgi tai nesumažina pensijų fondų rezultatų, uždirbamos grąžos. Tie, kurie lieka, toliau kaupia ir gali uždirbti. Galų gale tie, kurie kaups kitais metais, vis dar gaus valstybės subsidiją – apie 1,5 proc. vidutinio atlyginimo, tai yra virš 30 eurų per mėnesį. Tai nemažina ilgalaikės finansinės perspektyvos – kiek jie gali sukaupti ir uždirbti.

Aišku, žmonės, kurie nežino, kaip elgtis, gal dairysis į kitus. Bet šiuo atveju tie, kurie iki šiol nieko nesukaupė ir neturi lūkesčių dėl senatvės, priims vienokį sprendimą, tačiau tai neturėtų paveikti kitų. Juolab, kad žmonių spektras labai skirtingas – jaunesni, labiau išsilavinę dažniausiai, kaip rodo apklausos, planuoja toliau kaupti. O tie, kurie mažai sukaupė ir nebeturi daug vilčių, kad sukaups, – nebekaups.

Nerijus Mačiulis / S. Lisausko / BNS nuotr.

– Ką tie žmonės darys su tais pinigais?

– Lietuvos banko prognozės bei Estijos patirtis rodo, kad nebus taip, kad pusė gyventojų, kurie dabar aktyviai kaupia, nuspręs nebekaupti senatvei. Kitos apklausos rodo – galbūt apie trečdalis gyventojų. Estijos patirtis rodo, kad apie pusę pinigų nebuvo išleista vartojimui – jie liko atsiskaitomosiose sąskaitose ar investuoti į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą.

Taigi sprendimas nebekaupti II pakopoje nereiškia, kad visi nuspręs nebeinvestuoti į ateities poreikius ir tik išleis einamajam vartojimui. Pavyzdžiui, Estijoje tik ketvirtadalis pinigų buvo išleista vartojimui.

– Gal tada tie, kurie išleis pinigus vartojimui, pagerins ekonominius rodiklius kitais metais ir Lietuvos ekonomika augs dar stipriau?

– Vienareikšmiškai. Jei pažiūrėtume, kaip visos Lietuvos institucijos per pastaruosius du mėnesius keitė makroekonominių rodiklių prognozes, jos didino BVP beveik procentiniu punktu. Vienas iš pastarųjų – Tarptautinis valiutos fondas. Bet tuo pačiu metu padidintos ir infliacijos prognozės, nes ilgalaikiai pinigai trumpuoju laikotarpiu patenka į rinką. Tai, aišku, padidina paklausą ir tuo pačiu – kainas.