Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario. Būtent dėl itin spartaus kainų didėjimo per 2022 metus dabartinis metinės infliacijos rodiklis vis dar yra dviženklis.

Šių metų vasarį, lyginant su sausiu, kainos padidėjo tik 0,6 procento, o per pastaruosius keturis mėnesius vidutinės kainos pakilo vos 1,6 procento. Apie kainų mažėjimą dažnai galima išgirsti reklamose, bet realybėje tai yra gana retas reiškinys. Vis tik būtent dabar galime pildyti vis platesnį pingančių prekių sąrašą.

Pavyzdžiui, vidutinė benzino litro kaina Lietuvoje pernai lapkričio pradžioje siekė apie 1,70 euro, o šių metų vasarį nukrito iki 1,50 euro. Dyzelino kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 1,85 euro iki 1,55 euro. Neišsipildė kai kurios niūrios prognozės, kad ES nuo vasario pradžios nustojus pirkti dyzeliną iš Rusijos gali smarkiai pašokti jo kainos europiečiams.

Šiemet toliau sparčiai mažėja ir energijos kainos. „Baltpool“ biržoje medienos skiedrų kainos nuo šių metų pradžios sumažėjo net 30 procentų. Dėl šios priežasties daugelyje savivaldybių vasarį atpigo centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, pigesnė šiluma buvo ir besišildantiems savarankiškai.

Pernai gruodžio mėnesį gamtinių dujų kaina biržoje dar viršijo 100 eurų už MWh, o dabar jau nukrito iki 50 eurų. Gruodį elektros kaina biržoje siekė beveik 300 eurų už MWh, o šį mėnesį kainavo tik trečdalį to – šiek tiek daugiau nei 100 eurų. Tiesa, ne visi vartotojai moka biržos kainą, tačiau čia svarbu ir tai, kad įmonės pirkdamos pigesnius energijos išteklius nebedidina produkcijos kainos, o kai kurių produktų kainas jau sumažino ir dar sumažins.

Praėjusiais metais akis badė ir vartotojus erzino ne tik energijos kainos, bet ir itin sparčiai brangę pieno produktai. Tačiau ir šiame fronte matyti teigiamų pokyčių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, žaliavinio pieno supirkimo kainos nuo lapkričio mėnesio pasiekto rekordo – 58 centų už litrą – sumažėjo penktadaliu ir dabar kainuoja maždaug tiek pat, kiek kainavo prieš metus.

Žaliavos ir energijos išteklių pigimas pradeda atsispindėti ir pienų produktų kainose. To paties šaltinio duomenimis, per pastarąjį mėnesį kefyras ir sviestas atpigo maždaug 3 procentais, varškė – 5 procentais, o kietieji brandinti sūriai – net 12 procentų.

Pingančių žaliavų, transporto ir energijos išteklių pasekmes šiemet pajaus daugelis vartotojų – labai tikėtina, kad dar ne vieną mėnesį šiemet matysime bent kai kurių prekių kainų mažėjimą, o daugelis jų bent jau nebebrangs. Tačiau mažiau džiugios prognozės tikėtinos dėl paslaugų kainų – kol kas jų augimas nesulėtėjo ir, tikėtina, išliks panašus, kaip ir pernai.

Pagrindinė to priežastis – vis dar sparčiai augantys atlyginimai, kurie sudaro didžiąją dalį paslaugų sektoriaus sąnaudų. Nuo šių metų pradžios 15 procentų padidėjo minimalus atlyginimas, ir šis pokytis vers daugelį įmonių panašiais tempais didinti ir daugelio mažiau nei vidutinį atlyginimą uždirbančiųjų algas.

„Swedbank” klientų duomenys rodo, kad šių metų sausio mėnesį vidutinis darbo užmokestis buvo net 15,5 procento didesnis nei prieš metus. Taip, atlyginimai tokiais tempais didėja ne visiems, pavyzdžiui, bankininkams jie augo gerokai mažiau.

Taigi, didžiausia praėjusių metų ekonominė problema – infliacija ir gyventojų perkamosios galios sumažėjimas – lieka praeityje. Šiemet stebime tebesitęsiantį spartų atlyginimų augimą, išsikvepiančią infliaciją ir netgi daugelio prekių kainų mažėjimą.