Užrašas ant pakuotės „geriausias iki“ reiškia, kad pasibaigus šiam terminui vartoti produktą vis dar galima, tačiau ilgainiui jo kokybė prastėja. Seimas nutarė, kad nuo naujųjų tokius produktus toliau bus galima pardavinėti.

„Kokį cukrų gal ir pirkčiau, net neįsivaizduoju. Kai pagalvoji, cukrus stovi, net nepasižiūri, jis galioja ar negalioja“, – svarstė parduotuvėje pakalbintas vyriškis.

„Augintinį turiu, paukštelius maitinu, tai paviliotų tikrai“, – sakė kita pakalbinta pirkėja.

„O kam reikia? Aš užsidirbu, kiek man reikia. Nepirkčiau niekad“, – kategoriška buvo kita moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot parlamentarų, tai padės sumažinti maisto švaistymą. Esą tokia tvarka jau pasiteisino kitose šalyse.

„Turbūt apie dešimt šalių jau dabar turi, kai kurios svarsto. Pažangiausios yra Skandinavijos šalys, – sakė Seimo narė Ieva Pakarklytė. Skaičiuoja, kad per metus iš viso susitaupys maisto už 150 mln. eurų. –Kiekvienas gyventojas vidutiniškai per metus 141 kg maisto išmeta.“

Iki šiol pasibaigusio „geriausia iki“ termino produktus buvo galima atiduoti labdarai arba perdirbti, o jau nebetinkamus vartoti – utilizuoti.

„Šiuos produktus nukainodavome ir stengdavomės realizuoti iki tinkamumo termino pabaigos, – teigė parduotuvių „Kubas“ prekybos vadovė Milda Gerulė. Sako, ir taip stengiasi išmesti kuo mažiau. – Kartais pardavinėjame prekes ir už 10–20 centų.“

Prekybininkai mano, kad naujasis įstatymas tik užkraus papildomų rūpesčių, mat atsakomybė dėl maisto kokybės ir saugos perkeliama ant jų pečių.

„Kas prisiims atsakomybę, jeigu bus apsinuodijimų? Ne šiaip sau data yra rašoma. Antras dalykas, jeigu gamintojai žinotų, kad galima ilgiau vartoti, jie tikrai rašytų ilgesnį terminą“, – svarstė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

„Yra teorinė tikimybė daugiau uždirbti, bet ji – tik teorinė. Tačiau iš karto auga rizika, kad atsiras žmonių su pretenzijomis, kurie sakys: va, nupirkau, dar pagal įstatymus galiojantis, galima prekiauti, jūs prekiavote, o aš susirgau“, – savo nuomonę išsakė Arūnas Vizickas, „Pricer.lt“ vadovas.

„Mes nelabai norėtume, kad ant mūsų pečių užgriūtų šitos pasibaigusios realizacijos termino problemos“, – šio įstatymo nauda abejojo ir M. Gerulė.

Tiesa, pardavinėti pasibaigus „geriausia iki“ terminui bus galima tik tokius produktus kaip kava, arbata, kruopos, aliejai, o ne greitai gendančius.

Kas prisiims atsakomybę, jeigu bus apsinuodijimų? Ne šiaip sau data yra rašoma.

„Yra ir įstatyme įrašyta, kad saugūs produktai, net jei ir pasibaigęs jų terminas „geriausia iki“. Skirtumas esminis tarp „geriausia iki“ ir „tinka iki“. Vadinasi, geriausias iki tos datos, bet jeigu mėnesiu ar keliais suvartosi po jo... Tas produktas iš esmės yra saugus“, – teigė Laisvės partijos narė I. Pakarklytė.

Esą, pardavinėjant maistą, kurio terminas „geriausia iki“ jau pasibaigęs, atsirastų nauja niša prekybininkams konkuruoti, o tai gyventojams į naudą.

„Mes nukainojame su lipdukais, plius minus 50 proc. nuolaida būna, bet to, kad labai žmonės norėtų pirkti, aš nepastebiu“, – tikino D. Dundulis.

Pasibaigusio galiojimo produktus reikės specialiai paženklinti, taip pat nurodyti, kiek laiko pasibaigus terminui „geriausia iki“ juos dar galima vartoti. Prekybos pratęsti nebus galima maisto papildais, mišiniais kūdikiams ir jiems skirtais produktais, taip pat medicininės paskirties produktais.