Kam bankui tokia informacija?

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja, Kauno tarybos narė Ligita Valalytė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomonę apie Seimo priimtas įstatymo pataisas, leidžiančias finansinėms įstaigoms rinkti specialius asmens duomenis.

„Tai priėmėm garsųjį BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – red. past.), kad žmogaus duomenys būtų saugomi ir neprieinami, nors realiai telefonu paskambinus vienai ar kitai tarnybai ypač regione viskas ten greitai vyksta, bet šiandien ne apie tai, Seimas patvirtina Bankams reikalinga rinkti ir kaupti informaciją apie: kliento religines/ filosofines, bei politines pažiūras, etninius ir rasinius duomenis, priklausymą partijoms ir profsąjungoms, genetinę ir biometrinę tapatybę, sveikatą, lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją“, – dėstė L.Valalytė.

Pasak jos, nesuvokiama, kam bankui būtinai reikia žinoti apie kliento sveikatos būklę, kai net artimas žmogus be specialaus leidimo tokios informacijos gydymo įstaigoje negali laisvai gauti.

„Net artimiesiems be specialaus pasirašyto dokumento, kad sutinku savo sveikatos būklę komentuoti neleidžiama, absurdo istorijos kai greitoji nuveža į ligoninę žmogų, kuris nebegali pasakyti ir parašyti, kam iš artimųjų tą informaciją suteikti, artimieji iš proto eina negalėdami sužinoti kas ir kur yra ir kokia situacija, o čia bankams, prašau.

Jiems būtina apie sveikatą rinkti ir kaupti informaciją, kokiai čia paslaugai banko tokia informacija reikalinga? Ar priklausymas profesinėms sąjungoms ar dar įdomiau skamba lytinė orientacija ir lytinis gyvenimas? Apie ką čia? Bankui ataskaitas teiksim, kiek ir su kuo miegojom? Čia man jau kažkas tokio yra, žmogus apskritai nebetenka savo privatumo, tai kam tie BDAR reikalingi, kad nuo artimų žmonių mus apsaugotų?“ – pasipiktinimo neslėpė L.Valalytė.

Kritikos strėlės

Šis politikės įrašas sukėlė diskusijas. Vieni svarstė, kad sveikatos duomenys bankams gali būti reikalingi dėl draudimo įmokų. Taip pat buvo minčių, kad pagal tai gali būti vertinamos ir paskolos išdavimo sąlygos, esą, jei žmogus turi sveikatos problemų, tai didesnė rizika, kad neatiduos paskolos.

Bankui ataskaitas teiksim, kiek ir su kuo miegojom?

„Pačiai gyvenime buvo tokia situacija, kad artimasis buvo be sąmonės ir ligoninė be jo sutikimo nesuteikė informacijos, kas atrodė toje situacijoje nelogiška. Suveikė tik vienos iš darbuotojų žmogiškumas. Tokiu metu tikrai niekas apie kažkokius BDAR negalvoja, tuo labiau jei esi šeimos narys. Bankams reikalinga tokia informacija, kad kuo labiau save apsidraustų“, – nuomonę išsakė Agnė.

Žmonės diskutavo, kad tokie įstatymai reikalingi monopolistams, o ne piliečių teisėms ginti.

Teisės aktų pakeitimai

BNS skelbė, kad lapkričio 3 dieną Seimas finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leido tvarkyti specialius asmens duomenis. Jie galės būti tvarkomi atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą.

Už Mokėjimo įstatymo pataisas, kurios turėtų įsigalioti nuo gruodžio, ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 33.

Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Dokumente numatyta prievolė finansų įstaigoms tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis. Pabrėžiama, kad tokius duomenis tvarkyti galima tik esant aiškiam žmogaus sutikimui arba dėl svarbaus viešojo intereso.

„Tikslas yra sudaryti galimybę mokėjimui ir elektroninių pinigų įstaigoms apsaugoti klientų lėšas dar vienu būdu, tai yra leidžiant jas laikyti ne tik kredito įstaigose Lietuvoje, bet taip pat ir kredito įstaigos filiale kitoje valstybėje ir tuo pačiu įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentą“, – rugsėjį Seimui pristatydama pataisas kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Opozicijos pastabos

BNS nurodė, kad tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį tikino, kad pakeitimai „labai stipriai“ pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laiką iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie klientus.

„Tai yra duomenys, atskleidžiantys rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, taip pat genetiniai, biometriniai duomenys, kai jie tvarkomi konkrečiai nustatyti žmogaus tapatybę, sveikatos arba duomenys apie lytinį gyvenimą ir orientaciją. Nesuprantu, kodėl bankui reikėtų lįsti į mano miegamąjį ir aiškintis, ką aš ten darau, su kuo? Kodėl reikėtų aiškintis ir rinkti informaciją apie įvairias politines pažiūras? Ar bus atsakomas man paslaugų teikimas dėl to, jeigu aš būsiu dešinysis ar kairysis?“ – svarstė G. Paluckas.

Pasak jo, pataisos „stipriai išplečia“ bankų teises be jokio poreikio. Tuo metu žmogaus teisė prašyti tokią informaciją panaikinti, išbraukti ar nekaupti lieka reguliuoti tik bendruoju asmens duomenų apsaugos europiniu reglamentu.

„Mano galva, yra pažeistas balansas“, – teigė G. Paluckas.

Dabar įstatymas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo aspektų neišskiria.