Iš visų rytinės Baltijos šalių uostų vieninteliai Lietuvos uostai – Klaipėda ir Būtingė išvengė netekčių palyginti su 2014-aisiais metais.

Priartėjome prie Rygos

Iš rytinės Baltijos šalių uostų daugiausiai krovinių šiemet vėl krovė Rygos uostas. Antrus metus iš eilės jis peržengė 40 mln. tonų krovos ribą.

Šiemet Rygos uosto krova siekė 40,06 mln. tonų. Ji 2,5 proc. mažesnė nei 2014-aisiais. Rygos uosto krovinių kritimą per 2015 metus lėmė palyginti nedaug 2,7 proc. sumažėjusi rusiškų anglių krova. Kadangi rusiškos anglys sudaro daugiau kaip trečdalį Rygos uosto krovos, ši netektis buvo reikšminga. Iš viso Rygos uoste per 2015 metus krauta 14,53 mln. tonų anglių.

Po anglių kitas svarbus Rygos uosto krovinys – naftos produktai. Jų krauta 10,54 mln. tonų. Tai 3,3 proc. daugiau nei Rygos uostui rekordiniais 2014 metais.

Kaip ir visą Baltijos jūros regioną, taip ir Rygos uosto neaplenkė gerokai smukusi konteinerių krova. Ji Rygos uoste sumažėjo 8,3 proc. ir tai buvo vienas mažiausių konteinerių kritimų tarp Baltijos jūros uostų. Iš viso Rygos uoste krauta 355 tūkst. 241 TEU konteinerių.

Pastaruosius metus su Rygos uostu labiausiai konkuruojantis Klaipėdos uostas 2015 metais pasiekė savo visų laikų rekordą – 38,44 mln. tonų. Krova 5,6 proc. didesnė nei pernai.

Per 2015 metus Klaipėdos uostas jau sugebėjo priartėti prie Rygos, bet vis tiek dar išliko daugiau kaip 1,5 mln. tonų takoskyra.

Klaipėdos uoste net 28,2 proc. augo skystų krovinių (iš viso 10,11 mln. tonų), pagrinde naftos produktų krova. Beveik tokio pat lygio kaip pernai išliko birių krovinių krova ir 2,9 proc. krito kitų krovinių krova, pagrinde dėl gerokai – apie 15 proc. smukusios konteinerių krovos.

Būtingės naftos terminalas, kaip ir Klaipėdos uostas 2015 metais išlaikė teigiamą krovos balansą.

Liepoja – ne konkurentas

Iš Latvijos uostų vienintelio Liepojos uosto krova 2015 metais buvo teigiama. Bet jis krovė vos 5,61 mln. tonų. Ir ši krova 5,9 proc. didesnė nei pernai. Taip pat tai reiškia naują Liepojos uosto krovos rekordą.

Bet pagal tokią krovą Liepojos uostas, palyginti su Klaipėdos uosto terminalais, būtų kokioje 4-5 vietoje.

Liepojos uoste 5,4 proc. daugiau krauta grūdų – dar ir todėl, kad dalis Šiaurės Lietuvos ūkininkų grūdus eksportuoja per Liepojos uostą, o ne per Klaipėdą.

Taip pat Liepojos uoste naftos produktų (bet kiekiai itin maži), statybinių medžiagų, netgi konteinerių, nors visame regione fiksuotas jų kritimas.

Liepojos uoste 1 proc. mažiau gabenta krovinių jūrų keltais ir net 6 proc. sumažėjo keleivių. Tai gali būti tiesioginis konkurencijos su Klaipėdos uostu rezultatas. Juo labiau, kad Klaipėdos uoste 2015 metais fiksuotas nedidelis tiek jūrų keltų krovinių, tiek keleivių augimas.

Galima prisiminti, kad Rygos uoste net 28,7 proc. sumažėjo keleivių. Tai lėmė viena kelto reiso į Stokholmą išnykimas.

Rusijos politikos aukos

Jau kelintus metus iš eilės iš rytinės Baltijos uostų blogiausius rezultatus pasiekia Ventspilio ir Talino uostai.

Ventspiliui tenka konkuruoti ne tik su Rusijos, bet ir su pačios Latvijos – Rygos uostu. Iš dalies ir su Klaipėdos uostu. Tuo tarpu Talino uostą smukdo nuolat augančio Rusijos uosto giganto Ust Lugos kaimynystė.

Ventspilio uostas per 2015 metus krovė 22,5 mln. tonų krovinių. Tai 14,1 proc. mažiau nei 2014 metais, kai krova buvo 26,2 mln. tonų. Ventspilio uostas neteko rusiškų anglių, naftos produktų, trąšų. Ventspilio uoste stipriai veikia ir vidinė konkurencija. Vieni terminalai labai ryškiai sumažino naftos produktų krovą, kituose ji atvirkščiai – ryškiai šoktelėjo.

Jungtinis Talino uostas per 2015 metus krovė 22,4 mln. tonų krovinių. Tai 20,8 proc. mažiau nei 2014 metais. 14,13 mln. tonų krauta Mugos, 4,5 mln. tonų Paldiski, 3,75 mln. tonų senajame Talino uoste, o likusi dalis – Paljasare ir Saremos uostuose.

Labiausiai jungtiniame Talino uoste sumažėjo naftos ir naftos produktų krova – apie 32 proc. Kadangi rusiški naftos produktai jungtiniame Talino uoste sudarė beveik du trečdalius krovinių, jų netektis uostas ir pajuto skaudžiausiai. 19,8 proc. Talino uoste sumažėjo ir konteinerių kiekis – iki 208 tūkst. 784 TEU.

Bet jungtiniame Talino uoste gerokai – net 8,3 proc. augo jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis. Taip pat jūrų keltais 2,3 proc. daugiau plaukė ir keleivių. Iš viso 9,79 mln. Iš jų net 8,12 mln. keleivių buvo vien Talino-Helsinkio linijoje.

Keleivių didėjimo tendencija Talino uoste jau yra aštuonerius metus iš eilės.

2016 metais krovinių augimo Talino uoste neprognozuojam, bet keleivių augimas vėl turėtų augti – prognozuojama iki 9,95 mln.

Liūdnokos prognozės

Nė vienas rytinės Baltijos uostas 2016 metais neprognozuoja krovos augimų. Visi žada stengtis išlaikyti tai, kas buvo pasiekta 2015-aisiais.

Netgi Talino uostas 2015 metais pasiekęs didžiausią kritimą, išsikėlė siekį tą kritimą, kuris jau vyksta kelis metus, pagaliau suvaldyti.

Klaipėdos uostas taip pat planuoja mažesnį krovos augimą, nei buvo fiksuotas 2015 metais.

„Esu gerai informuotas realistas ir galiu pasakyti, kad 2016-ieji metai bus tikrai sunkūs. Rusijos pramonės nuosmukis, krovinių srautų mažėjimas, strategija siųsti krovinius per savus uostus, rublio devalvacija turės įtakos ir rytinės Baltijos šalių uostams“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Mažėjant krovinių kiekiams iš Rusijos tarp rytinės Baltijos uostų didės konkurencija dėl Baltarusijos, Kazachstano, Kinijos krovinių.