Statistiniai duomenys metams baigiantis džiugina – šiemet eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 6,2 proc. arba 31 mln. EUR. Taigi tiesioginis „Brexit“ poveikis Lietuvos eksportuotojų dar nepalietė. LPK patarėjo ekonomikai Aleksandro Izgorodino teigimu, šiemet įmonės vis dar eksportuoja pagal senas eksporto sutartis. Kai eksporto sutartys bus peržiūrėtos ir įmonės pradės dirbti pagal naujus 2017 metų kontraktus, yra tikimybė, kad eksporto rodikliai į Didžiąją Britaniją gali nežymiai pablogėti.

„Taip pat labai tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau jus netiesioginę „Brexit“ įtaką – gaudami mažesnius užsakymus į kitas ES rinkas, kurių gamintojai savo ruožtu gavo mažiau užsakymų Didžiojoje Britanijoje. Gali būti, kad tai iš dalies jau matome, vertinant pablogėjusius Lietuvos eksporto rezultatus į Vokietiją ir Prancūziją – šiemet eksportas į šias šalis sumažėjo 154 mln. EUR“, – sako A. Izgorodinas.

Taip pat labai tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau jus netiesioginę „Brexit“ įtaką – gaudami mažesnius užsakymus į kitas ES rinkas, kurių gamintojai savo ruožtu gavo mažiau užsakymų Didžiojoje Britanijoje.

LPK apklausus pramonės įmonių atstovus dėl rizikų ir įtakos atstovaujamų įmonių veikloms, beveik penktadalis jų teigė, jog jau pajuto įtaką. Likusi dalis (81,7 proc.) teigė, kad „Brexit“ įtakos savo įmonės veiklai poveikio kol kas nepajuto. Dauguma įmonių vadovų teigia, jog minimą įtaką pajuto nedideliu mastu arba netiesiogiai: keitėsi tarpininkų įkainiai, sutartyse atsirado naujų nuostatų ir kt., todėl tikimasi, kad artimiausiu metu ypatingo papildomo faktinio poveikio neatsiras. Didžiausią poveikį įmonių veiklai sukėlė Didžiosios Britanijos svaro kurso kritimas – apie 20 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais.

Planuodamos kitų metų veiklą, dauguma įmonių nesitiki didelio tiesioginio poveikio: 4 iš 10 įmonių vadovų teigia, jog poveikis turėtų nesiekti 1 proc. įmonės apyvartos. 2 iš 10 respondentų teigė, jog „Brexit“ gali iki 10 proc. sumažinti įmonių apyvartą.

Didesnius netekimus prognozuoja maisto ir gėrimų gamybos sektoriaus įmonės. Tai galima paaiškinti tuo, kad šios įmonės patiria papildomą spaudimą, atsirandantį dėl naujų rinkų trūkumo po Rusijos embargo pradžios. Ištikus tokiems eksporto apribojimams, ES valstybės laikomos pirmine atsargine rinka. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES rizika ir su tuo susijusios spekuliacijos kelia didelę riziką nuolatinių rinkų neatradusioms maisto gamybos įmonėms.

Dažniausiai naudojamos priemonės, stengiantis suvaldyti eksporto apyvartos mažėjimo rizikas: kontaktavimas su savo klientais ir veiklos partneriais, siekiant objektyviai įvertinti situaciją ir suderėti naujas prekybos sąlygas bei išlaikyti prekybos srautą, naujų rinkų paieška ir naudojimasis valiutų rinkos išvestinėmis priemonėmis. Dalis apklaustų įmonių vadovų neslepia, kad rizikoms ir nuostoliams dėl „Brexit“ didėjant, gali tekti imtis ir kraštutinių priemonių – darbuotojų užimtumo arba jų skaičiaus mažinimo.

„Matant galimus su „Brexit“ susijusius iššūkius Lietuvos eksportuotojams, reikalingos naujos priemonės įmonių konkurencingumui didinti bei skatinti įmonių plėtrą užsienio rinkose. Sėkmingai plėtrai labai pasitarnautų eksporto draudimas, kurį visapusiškai apsvarstyti ir įvesti valstybės pareigūnai vis dar neranda pakankamai laiko“, – sako LPK patarėjas ekonomikai A. Izgorodinas.

Lietuvos pramonė yra itin priklausoma nuo eksporto – vidutiniškai eksportuojama apie 70 proc. pagamintos produkcijos. Tuo tarpu eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87 proc. viso šalies BVP.

Didžioji Britanija atsižvelgiant į lietuviškos kilmės eksporto statistiką yra šeštoje vietoje pagal svarbą (4 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto), todėl bet kokie politiniai sprendimai gali žymiai sumažinti galimybes eksportuoti ir sėkmingai konkuruoti šioje rinkoje.