Apžvalgą „Žalioji knyga 2021” galite atsisiųsti šia nuoroda: losimai.eu/knyga

„Viena iš apžvalgos atsiradimo priežasčių – lošimų legalizavimo 20-metis. Dar svarbesnė „Žaliosios knygos 2021” parengimo priežastis – noras atskleisti dabartinės loterijų ir lošimų rinkos specifiką bei reguliavimo priežasčių bei pasekmių niuansus, kurie neretai lieka paslaptimi net sprendimų priėmėjams. Lošimų bei loterijų rinką gaubia daug mitų ir spekuliacijų, neretai kurie tampa toliaregiškų reguliacinių sprendimų priežastimi“, – sako NLŽVA prezidentas Olegas Smirnovas.

Pasak Olego Smirnovo, apžvalga pasirodė labai tinkamu metu. Seime atsiranda naujų reguliacinių iniciatyvų, Seimo nariai kalba apie naują sisteminio požiūrio formulavimą. Tam poreikis yra akivaizdus – situacija lošimų ir loterijų rinkoje kelia nerimą. Dėl įvairių priežasčių, aptarimų apžvalgoje, Lietuvos lošimų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai: lošimų veikla iš antžeminės persikelia į nuotolinę formą, rinkoje pradeda dominuoti agresyviausi vartotojų atžvilgiu neribotų statymų ir laimėjimų lošimai. NLŽVA mano, kad tai nėra naudinga nei valstybei, nei vartotojams.

„Situacija rinkoje liudija, kad Lietuvoje labai trūksta objektyviais duomenimis pagrįstos ilgalaikės reguliacinės politikos ir jos sprendinių, kurie subalansuotų valstybės, vartotojų ir rinkos dalyvių interesus. Reguliaciniai sprendimai daromi be nuolat renkamų patikimų duomenų. Be to, nėra realaus vaizdo ir patikimų žinių apie probleminio lošimo mastą“, – teigia Vytautas Naudužas, NLŽVA valdybos narys.

Lošimų bei loterijų rinką gaubia daug mitų ir spekuliacijų, neretai kurie tampa toliaregiškų reguliacinių sprendimų priežastimi.

Pasak V. Naudužo, brandaus reguliavimo Vakarų Europos rinkose valstybės reguliacinių sprendimų naudą lemia ne vien iždo gaunamos pajamos, bet surastas kompromisas, užtikrinantis progresyvų požiūrį į lošimus kaip į socialines rizikas valdančios visuomenės pramogą ir laisvalaikio būdą. Nesubalansuotas reguliavimas iškraipo rinką, sumažina valstybės gaunamą naudą ir didina probleminio lošimo riziką.

Tokios brandaus reguliavimo rinkos pavyzdžiu galėtų būti Didžioji Britanija. Jos lošimų rinka laikoma viena geriausiai valdomų (reguliuojamų) Europoje ir pasaulyje. Per paskutinius 300 metų lošimai Didžiojoje Britanijoje buvo tiek skatinti, tiek draudžiami. Tad ši rinka yra šimtmečių tęstinio reguliavimo, išbandant įvairius modelius ir sprendimus, rezultatas. Trumpa Britanijos modelio apžvalga pateikiama ir „Žaliojoje knygoje”.

Lietuva savo reguliavimo pamatus irgi sudėjo progresyviai. 2001–2002 metais įstatymų leidėjas pasinaudojo ES valstybių patirtimi ir Lietuvos lošimų rinką formavo remdamasis „rizikų valdymo“ modeliu, kurio esmė – lošimai nėra blogis, o socialinę riziką turintis, bet kontroliuojamas visuomenei naudingas paslaugų ir pramogų sektorius. Lošimų įstatyme buvo įtvirtintos diferencijuoto parametrinio reguliavimo gaires. Pavyzdžiui, buvo sukurta riboto statymo ir laimėjimo B kategorija – kaip neriboto statymo ir laimėjimo A kategorijos lošimo automatams alternatyva. Tai buvo padaryta turint tikslą apsaugoti vartotoją nuo galimo greito ir neriboto lošimo keliamų neigiamų pasekmių. Aukščiausios rizikos neribotų statymų ir laimėjimų A kategorijos lošimo automatai buvo iš lošimo salonų perkelti į kazino (lošimo namus).

Tačiau, metams bėgant, progresyvaus ir valstybei, rinkai bei vartotojams naudingo diferencijuoto parametrinio reguliavimo principai Lietuvoje nunyko. Lietuvoje per 20 metų nuo lošimų legalizavimo požiūris į šią veiklą grįžo prie pasenusio „alibi“ modelio, kai lošimai suvokiami kaip neišvengiamas blogis ir toleruojami tik todėl, kad kitu atveju (draudimo) jie neišvengiamai toliau vyktų nelegalia forma. Pažingsniui naikinami iš „lošimų parametrų“ atsiradę skirtumai – visiems lošimams siekiama taikyti maksimalius reguliacinius barjerus, kelti mokesčius.

Valstybės politika nevertina pozityvios lošimų veiklos įtakos – mokestinių pajamų valstybės biudžetui, sukuriamų darbo vietų, nekilnojamojo turto, IT, saugos ir kitų paslaugų sektorių pajamų. Neatsižvelgiama į lošimų teikiamą laisvalaikio praleidimo, socializacijos bei kitą naudą. Valstybė neanalizuoja technologijų kaitos iššūkių ir dėl jų galimai mažėjančios suminės naudos Lietuvai. Po nuotolinių lošimų įteisinimo 2016 metais Lietuvos lošimų rinkos struktūroje vyksta esminiai pokyčiai – lošimų veiklos pajamos vis didesne dalimi iškeliauja iš Lietuvos jurisdikcijos.

Apie Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija yra nuosaikių ribotų statymų lošimų ir žaidimo operatorių, lošimo įrangos gamintojų atstovų bei įmonių, užsiimančių lošimo įrenginių remontu ir priežiūra, nevyriausybinė organizacija, įkurta ir veikianti nuo 1994 m. Nuo 2005 m. asociacija dalyvauja 1979 m. įsteigtos Europos lošimų ir žaidimų federacijos „Euromat“, jungiančios 18 Europos lošimų ir žaidimų verslo asociacijų, veikloje. Asociacijos nariai šiuo metu valdo beveik du šimtus lošimo automatų salonų visoje Lietuvoje, bendras darbuotojų skaičius siekia pusantro tūkstančio.