Kainų kilimas – rekordinis

„Tokia didelė infliacija buvo skaičiuojama tik prieš kokį 20 metų, kai buvo virsmas iš talonų į litus“, – komentavo Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.

Pernai brango beveik visi maisto produktai. Bulvės, burokėliai – net 80 proc., agurkai, svogūnai – 50 proc., aliejus brango trečdaliu, daugiau nei 10 proc. brango vištiena.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Maistas pastoviai brangsta. Kiek ateini, vis brangiau“, – tikino vienas gyventojas.

„Brangsta viskas, visi pagrindiniai žmonėms reikalingi reikmenys, maistas. Absoliučiai viskas: elektra, dujos“, – antrino kita moteris.

„Pienas, pieno produktai. Viskas“, – pritarė dar vienas vyras.

Kainų pigimo nė vienoje srityje nepastebėjo ir statistikai. Jei kas pigo, tai tik dėl akcijų.

Maistas pastoviai brangsta. Kiek ateini, vis brangiau.

„Apskritai kažką išskirti iš kainų sumažėjimo neturėtume“, – teigė V. Jasionienė.

Litras benzino ar dyzelino šiandien Vilniuje – po beveik 1,5 euro. Degalai per metus pabrango trečdaliu.

„Ką daryti, jeigu žmogui reikia, pavyzdžiui, į Kauną? Ką jam belieka daryti? Jis gi nevažiuos dviračiu“, – piktinosi kuro kainomis vienas vilnietis.

„Kaip žinote, kuro prekės arba degalai yra biržinės prekės. Mes esame labai priklausomi nuo tos pasaulinės kainos“, – komentavo „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Kai kurie sakė nebegalintys sau leisti važinėti tiek, kiek buvo pratę.

„Būdavo vos ne kasdien. O dabar rečiau – porą kartų per savaitę“, – atviravo vienas vilnietis.

Infliacija dar didės

„Labiausiai pasižymėjo energetinės prekės. Šilumos energija padidėjo beveik 60 proc. Taip pat labai ryškūs kietojo kuro kainų padidėjimai. Suskystintų dujų maistui ir skystajam kurui gaminti kainų padidėjimas siekė virš 45 proc. Aišku, neatsiliko ir benzinas, dyzelinas“, – vardijo V. Jasionienė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Prognozuojama, kad infliacija dar nemažės.

„Ypač jausis vasario mėnesis, kovo mėnesis, kai ateis sąskaitos už žiemos laikotarpį. Bet ta sniego gniūžtė jau nuo kalno leidžiasi“, – aiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot Ž. Maurico, pagrindinis kainų augimo veiksnys – pasaulinės tendencijos.

„Pasaulinis maisto kainų indeksas išaugęs iki 30 proc. Lietuvoje tai turėtų transliuotis iki 6–7 proc. augimo Lietuvoje, istoriškai pasižiūrėjus koreliaciją“, – sakė jis.

Ką daryti, jeigu žmogui reikia, pavyzdžiui, į Kauną? Ką jam belieka daryti? Jis gi nevažiuos dviračiu.

Bet, anot Ž. Maurico, Lietuva turi ir pavojingą išskirtinumą. Nors kainos didėja, lietuvių išlaidavimas nemažėja. Tai gundo dalį verslininkų dar pūsti kainas.

„Nevengia pakelti kainų netgi ten, kur galbūt nėra didelės prasmė. Iš tikrųjų, ta tendencija yra pakankamai pavojinga, nes ne visose Europos Sąjungos šalyse yra tokios tendencijos“, – tvirtino ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, vis daugiau ženklų, kad infliacija Lietuvoje gali tapti sunkiai pažabojama. Vyriausybė turėtų reaguoti.

„Nebedalinti tokių optimistinių pažadų, kaip dabar dalinama, kad iki kadencijos pabaigos didės pensijos po 15 proc. ir pan.“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Panašu, kad vis daugiau lietuvių keliaus apsipirkti į Lenkiją. Kainų skirtumas tarp dviejų šalių – rekordinis. Ir ne tik maisto.

„Akcizas buvo panaudotas Lenkijoje nuo sausio 1 d. kaip balansuojanti priemonė. Jis yra sumažintas“, – aiškino L. V. Karlavičius.

Į Statistikos departamento lenteles nepatenka, tačiau įspūdingai pernai brango ir brangiausias pirkinys žmonių gyvenime – būsto kainos didėjo 20 proc. Remiantis išankstiniais duomenimis, tai gali būti Europos rekordas.