„Būsto nuomos kainos gali ir šiais metais padidėti nepriklausomai nuo to, ar bus vokiečiai, ar ne. Jeigu jie atvyksta, galbūt yra daugiau prielaidų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.

„Būsto nuomos kainos didėjimui galėjo būti visai kitos priežastys. Pas mus praeitais metais atvažiavo daugiau užsieniečių. (...) Mes sulaukėme atvykėlių ne tik iš Baltarusijos ar Ukrainos, bet ir iš trečiųjų šalių. Visiems reikia gyventi“, – aiškino jis.

Jis pridūrė, kad gyvenamųjų būstų kainos sostinėje jau 18 mėnesių išlieka tokiame pačiame lygyje, nors tikėtasi jų kritimo.

„Hanner“ vadovo manymu, norint užtikrinti visuomenei patrauklesnes būsto kainas, reiktų sumažinti biurokratinę apkrovą vystytojams. Anot jo, tai sukurtų rinkos postūmį. 

Šiai dienai būstas Vilniuje yra pasiekęs lygį, kur jis tampa sunkiai įperkamu. Išėmus perteklinę biurokratiją, rinka gaus postūmį.

 

„Reikia tik truputį sumažinti biurokratiją ir leisti investuoti ir statyti daugiau. Šiai dienai būstas Vilniuje yra pasiekęs lygį, kur jis tampa sunkiai įperkamu. Išėmus perteklinę biurokratiją, rinka gaus postūmį. O padidėjus pasiūlai, nėra kalbos apie jokį didėjimą“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.