Anot jo, pardavinėti dar nepradėtų projektuose suplanuotų butų nekilnojamojo turto (NT) pardavėjai nesiryžta, kadangi nėra tikri dėl galutinės jų kainos.

„Tendencija yra tokia, kad iš brėžinių nusipirkti bus vis sunkiau. Pirmiausia dėl to, kad pasiūlos objektų iš brėžinių bus vis mažiau, ji dabar labai sumažėjusi. Tai lemia tai, kad plėtotojai tiesiog nežino, už kiek pastatys galutinį produktą. Ir rizikuoti labai ankstyvoje stadijoje siūlant užsifiksuoti kainą pirkėjui yra rizikinga jiems patiems“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė M. Statulevičius.

Sutarčių būstui įsigyti pasirašymas, anot LNTPA vadovo, atidedamas iki plėtotojai pasirašys sutartis su pagrindiniais rangovais, o šie turės sudarę tvirtus sandorius su medžiagų tiekėjais.

„Kai bus galima kuo tiksliau prognozuoti galutinio produkto kainą, tada ir bus pardavimai. Kai kurie apskritai kalba, kad pradės pardavinėti tik pabaigę 50-60 proc. projekto ir būdami tikri, ką ir už kiek galės parduoti“, – teigė jis, kartu pridūręs, jog Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje būstų pasiūla šiemet smuks.

„Tai neturėtų stebinti ir pasiūla, kalbant apie didžiuosius miestus tikrai bus mažesnė ir tuo nereiktų stebėtis“, – patikino M. Statulevičius.

Jis numato, kad rinkoje siūlomų būstų mažės ne tik dėl rusiškų, baltarusiškų ir ukrainietiškų žaliavų trūkumo, nors jas, anot M. Statulevičiaus, verslas gana sėkmingai pakeitė kitų valstybių produkcija, bet ir dėl „daugybę metų nesutvarkomų „vidaus kiemo“ klausimų“.

„Biurokratija, įvairūs teisiniai aspektai, kurie bent šių metų pradžioje daug kam kėlė galvos skausmą“, – kalbėjo M. Statulevičius, pateikęs nuo kovo 1 d. įsigaliojusias Žemės įstatymo pataisas kaip pavyzdį. Dėl jų, anot NT verslo atstovo, NT plėtra sostinėje stojo pusantro mėnesio.

„Vilniuje nuo kovo 1 d., iki balandžio vidurio nebuvo galima išduoti statybos leidimų, nes buvo priimtas Žemės įstatymas, nustatęs naują mokėjimo už plėtrą valstybinėje žemėje tvarką. Bet teisės aktai, kurie reglamentuoja kaip tą daryti, mokėti, kas apskaičiuoja ir pan., nebuvo Vyriausybės priimti. Ir tik balandžio viduryje buvo priimti, o savivaldybės pusantro mėnesio buvo vakuume“, – sakė M. Statulevičius. Šiomis įstatymo pataisomis numatyta, kad valstybinėje žemėje NT plėtrą vykdantys subjektai turėtų į šalies biudžetą sumokėti iki 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės.

Anot jo, pagrindinė priemonė atvėsinti NT rinką bei suteikti jai daugiau aiškumo būtų būtent pasiūlos didinimas.

„Verslas pasirengęs tą daryti. Ar pasirengusi valdžia tą skatinti, kol kas lieka gana atviru klausimu“, – sako M. Statulevičius.

Rezervavusiems pernai būstų kainos nekils

Vis tik M. Statulevičius patikino, kad pernai rezervuotų bei parduotų dar nepastatytų būstų sutarčių NT plėtotojai kol kas keisti neketina, todėl jie nebrangs.

„Reikia pasidžiaugti mūsų plėtotojų, rinkos branda, kad sąlygos nėra keičiamos tiems, kurie praėjusiais metais rezervavosi ir įsigijo butus. Turbūt pagunda nemaža būtų tą daryti“, – pažymėjo LNTPA prezidentas.

Jis patikino, kad tarp didžiųjų šalies NT plėtotojų tokios praktikos – keisti sutartyse užfiksuotą kainą – nėra, tačiau negalėjo garantuoti, kad to nebus imtasi ateityje. M. Statulevičiaus teigimu, tai įprasta komercinio NT rinkoje, vykdant valstybinius užsakymus, tačiau ne gyvenamojo būsto rinkoje.

„Galbūt yra išimčių, bet tarp didžiųjų plėtotojų tokios praktikos nėra. Kad jos nebus ateityje, kad nebus sutartyse įrašoma galimybė indeksuoti pirkimo kainas, to užtikrinti negaliu. (...) „Verslas-klientui“ segmente to iki šiol nebuvo. Ta kaina, kuri užfiksuojama, ji ir buvo realizuojama“, – aiškino M. Statulevičius.