Pasak Rolando Taraškevičiaus, kol kas neaišku, kaip bus kompensuoti kur kas didesnis ūkininkų nuostoliai, nes šalies biudžete lėšų kol kas nenumatyta.

„Traktuojame kaip Europos Komisijos solidarumo gestą žemdirbiams. Aišku, mūsų suskaičiuoti nuostoliai, kurie kaupiasi, daug didesni, suprantame, kad EK pilnai nuostolių atlyginti negalėjo ir turbūt neplanavo“, – BNS sakė R. Taraškevičius.

Vyriausybė skaičiuoja, kad lietuvių ūkininkų nuostoliai galėjo siekti per 40 mln. eurų, o patys ūkininkai įvardija kelis kartus didesnius galimus nuostolius.

Pasak viceministro, nacionalinė parama 2018 metų biudžete nėra numatyta, bet tokia galimybė neatmetama.

„Šiuo metu biudžete tai nenumatyta, metams einant žiūrėsime, galbūt biudžeto vykdymas leistų – bet čia spekuliacija. (...) Rimtai dirbame su krizių valdymo fondu, planuojame sausio-vasario mėnesiais pradėti intensyvias konsultacijas su socialiniais partneriais. Pateiksime keletą modeliavimo variantų, nes kalbama ir apie ūkininkų prisidėjimą formuojant fondą“, – sakė R. Taraškevičius.

Jo teigimu, vėliausia ES paramos žemdirbiams išmokėjimo data yra kitų metų rugsėjo 30 diena, tačiau bus stengiamasi ją išmokėti kur kas anksčiau.

Vyriausybė į Europos Komisiją dėl žemdirbių nuostolių kreipėsi spalio mėnesį. Liūtys pasėlius nuniokojo derliaus nuėmimo laiku rugpjūčio – spalio mėnesiais, ypač nukentėjo rytų Lietuvos ūkininkai.

Europos Komisija trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. eurų paramos. Visoms keturioms valstybėms narėms bus leidžiama ES lėšas papildyti tokio pat dydžio nacionalinėmis priemokomis.