STT analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija apie nustatytas rizikas pateikta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ministerijos rengiamame antrajame pagalbos verslui pakete, kompensacija už nuomą nėra numatoma.

Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo (DNMK) priemonė, kuriai pernai įgyvendinti iš viso buvo skirta 40 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (analizuojamu laikotarpiu panaudota arti pusės numatytos sumos), numatė, kad nuomininkas gali gauti kompensaciją, jei nuomojosi patalpas veiklai vykdyti, kuri buvo uždrausta ar apribota karantino laikotarpiu ir nuomotojas po karantino paskelbimo datos sumažino mėnesio nuomos mokestį pareiškėjui ne mažiau kaip 30 proc. Jei nuomotojas nesutiko padaryti nuolaidos nuomos mokesčiui, nuomininkas pretenduoti į kompensaciją negalėjo.

Pagal DNMK aprašą, galėjo būti kompensuojamos patirtos nuomos arba nuomos paslaugų išlaidos. Tačiau apraše nedetalizuojama, kokias papildomas su patalpos nuomos mokesčiu susijusias nuomos paslaugų išlaidas siūloma kompensuoti. Nors pernai rugsėjo mėnesį nuomos ir nuomos paslaugų apibrėžimas apraše buvo patikslintas, liko neaišku, kokios konkrečios nuomininko patiriamos išlaidos galėjo būti kompensuojamos. Apraše nepakankamai atskleidus nuostatų turinį, praktikoje jos galėjo būti taikomos nevienareikšmiškai ir sudaryti nevienodas sąlygas pareiškėjams kreipiantis dėl kompensacijos gavimo.

Apraše numatyta, kad pareiškėjas (nuomininkas) ir nuomotojas negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei ir (ar) pareiškėjas negali nuomotis patalpų iš nuomotojo, kai nuomotojas yra fizinis asmuo, turintis daugumą dalyvių balsų įmonėje, teikiančioje paraišką. Tačiau analizės metu buvo nustatyta atvejų, kai pareiškėjas su nuomotoju buvo susiję per fizinius asmenis pagal giminystės, įmonės nuosavybės ir valdymo ryšius. Pavyzdžiui, tam pačiam asmeniui priklausė tiek įmonės-pareiškėjo, tiek įmonės-nuomotojo akcijos arba asmeniui priklausė įmonė-pareiškėjas, o jo sutuoktiniui – įmonė-nuomotojas ir pan. Nustatyti 29 tokie atvejai, kuriems kompensuoti buvo skirta beveik 372 tūkst. Eur.

Atlikus patalpų, už kurių nuomą buvo prašoma kompensacijos, analizę, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu iš viso kompensacijų buvo prašoma už 1073 nuomos objektus. Iš jų už 94 nuomos objektus buvo skirta net pusė kompensacijoms skirtų lėšų – 9 mln. Eur. Atlikus detalesnę šių patalpų analizę, nustatyta, kad daugiau kaip 7 mln. Eur buvo kompensuota už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose.

Taip pat nustatyta atvejų, kai šias patalpas valdančios įmonės pasinaudojo kitos priemonės galimybe – gauti paramą, kaip mikroįmonės. Pavyzdžiui, kai kurios jų yra gavusios nuo 9 iki 11 tūkst. Eur paramos pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“, nes atitiko šios priemonės apraše nustatytą mikroįmonės apibrėžimą. STT nuomone, jei priemonės apraše būtų nustatytas labai mažos įmonės apibrėžimas, kurį nustato Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, šioms įmonėms parama nebūtų priklausiusi, nes į apibrėžimą įtraukiamas ne tik darbuotojų skaičius, bet ir įmonės finansiniai duomenys. Minėtų įmonių 2019 m. pajamos siekė 4-21 mln. Eur, o nurodyto turto vertė – 52-220 mln. Eur.

Nustatyti faktai leidžia teigti, kad, atsižvelgiant į priemonės tikslą ir numatytus remti subjektus, priemonių aprašuose svarbu apibrėžti sąvokas ir pretendentų į priemonę atitikimo kriterijus tokiu būdu, kad būtų užtikrintas remtinų ūkio subjektų lygiateisiškumas, priemonei skirtų lėšų panaudojimo teisingumas ir skaidrumas.