– Pasirinkote apklausti nemažą skaičių lietuvių, 1,4 mln. Kodėl būtent tiek?

– Tiek yra kaupiančiųjų, kiek apklausim, kiek ateis į apklausą, kiek registruosis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje, pažiūrėsime. Apklausa – atvira visiems. Ją galima rasti mūsų puslapyje. Galima užpildyti ne tik pasirenkant kažkokią nurodytą priežastį iš galimų pasirinkti, bet ir nurodyti savo aplinkybes, dėl kurių jie nebenori kaupti pensijų kaupime ir norėtų atsiimti dalį ar tas visas lėšas.

– Kokią galimybę planuojate numatyti? Kokią dalį žmogus galėtų pasiimti atsitikus tam nenumatytam atvejui?

– Mes tarsimės su ekspertais kovo 27 dieną. Apklausa vyks iki kovo 26-osios, tai norim, kad žmonių balsas būtų pagrindinis patariamasis balsas ir ekspertams. 27 dieną jau tarsimės, koks galėtų būti modelis. Įvairios šalys turi skirtingas galimybes. Vienos valstybės siūlo išsiimti visas lėšas atsitikus kritinei situacijai, kitos – dalį lėšų. Taip pat kitos valstybės siūlo galimybę skolintis iš fondo, pavyzdžiui, būstui. Jeigu žmogus nori įsigyti būstą, ar prarado būstą, ar skyrybos. Ir jeigu nėra sukaupta lėšų pirmam įnašui, bet sukaupta pensijų kaupimui, tai, tarkim, Lenkijoje yra galimybė skolintis sukauptas lėšas ir jas grąžinti likus metams iki pensinio amžiaus. Tai modelių yra įvairių, mums reikia surasti tą, kuris Lietuvos gyventojams būtų pats palankiausias.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokį procentą sudarys Lietuvos gyventojų sprendimas?

– Tai bus patariamasis balsas, kurį mes taip pat pristatysim visiems socialiniams partneriams. Ieškosime sutarimo su profesinių sąjungų atstovais,  su darbdaviais, su kaupiančiųjų organizacijomis, Lietuvos banku, Finansų ministerija, nes į šią sistemą yra investuotos ir valstybės lėšos. Tai klausimas, kokia tų lėšų galimybė žmogui nutraukiant tą kaupimą. Konstitucinio Teismo sprendimas kažkokius rėmus davė, bet tuose rėmuose sprendimų priėmėjai turi susitarti. Tai gyventojų balsas bus tas, kurį mes pristatysime kaip žmonių poziciją,  kai diskutuosime su socialiniais partneriais.

– Pinigus galima atsiimti, jeigu gresia prarasti vienintelį būstą?

– Taip, tai galėtų būti vertinama ir taip. Tarkim, gaisras, kažkokia nelaimė, nebuvo draudimo. 

– Kitos šalys numato tokią galimybę tik susirgus nepagydoma onkologine liga, pas mus sąraše net 33 ligos, taip?

– Mes į apklausą įdėjome kritines ligas su visu sąrašu, kad žmonės pažymėtų. Kad neišrinkinėtų vienos ar kitos ligos. Tai – kritinių ligų sąrašas, toks, kokį nustatėme, arba sunki negalia, ištikusi suaugusį arba vaiką, kuris yra šeimoje. Bet galima nurodyti ir prie kitų galimybių savo pasiūlymą, kurį mes taip pat įvertinsime.

– Opozicija sako, kad turėtų būti galimybė susigrąžinti pinigus, jeigu reikia, pavyzdžiui, protezuoti dantis?

– Tai ir sąnarius gali reikėti protezuoti. Įvairių gali būti tų aplinkybių. Reikia suprasti, kad visko aprėpti mes negalėsime. Bet dėl principų susitarti galėsime.  Siūlyčiau eiti per du principus. Vienas – galimybė pasiskolinti su galimybe grąžinti, kitas – ištikus kritinei priežasčiai, kai nebėra galimybių kaupti, ar kaupimas praranda prasmę, pavyzdžiui, liga nepagydoma ir panašiai, kad būtų galimybė sustabdyti ir pasiimti tas lėšas.