Su partiečiais nederino

Frakcijos seniūno pavaduotojas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Robertas Puchovičius tikina, kad pasiūlymas nebuvo derintas su kitais „aušriečiais“.

„Čia yra asmeniškai užregistruotas projektas ir tai nėra frakcijos sprendimas“, – teigė R. Puchovičius.

„Manau, jis tai siūlo kaip alternatyvą vietoj pelno mokesčio ar gyventojų pelno mokesčio (GPM) didinimo. Netikiu, kad mūsų Seimo narys siūlo didinti PVM tarifą ir priimti mokesčių pertvarką tokią, kokia ji yra šiadien“, – tikino Seimo narys.

R. Puchovičiui antrino ir pats K. Neimantas. Anot siūlymą teikusio parlamentaro, standartinio PVM didinimas iki 22 proc. eina lygiagrečiai su siūlymu nedidinti standartinio pelno mokesčio nuo 16 iki 17 proc. ir galiotų laikinai – iki 2030 m.

„Mano tikslas niekada nebuvo kelti mokesčius visuomenei. Mano tikslas yra nekelti naštos verslui, o norint surinkti lėšų krašto gynybai, mano manymu, tikslingiau yra apmokestinti vartojimą“, – sakė K. Neimantas.

„Verslas yra tas segmentas, kuris iš esmės ir suneša valstybės biudžetą, kurį mes paskui skirstome. Jei mes visą naštą sudėsime verslui, greitai nebeturėsime pagrindinių mokesčių mokėtojų, kadangi jie savo kuriamą vertę, atlyginimus ir mokesčius iškels į kitas rinkas“, – tvirtino „aušrietis“.

Tiesa, K. Neimantas teigia, kad jo pasiūlyme numatoma nekelti tik standartinio pelno mokesčio, o lengvatinis tarifas, kaip ir dabartiniame Vyriausybės projekte, kiltų nuo 6 iki 7 proc.

Didinimo nepalaikytų

R. Puchovičius sako, kad pats tokio kolegos siūlymo niekaip nepalaikytų, o šis klausimas nebuvo iškeltas ar kaip nors argumentuotas frakcijos viduje.

Mano tikslas yra nekelti naštos verslui, o norint surinkti lėšų krašto gynybai, mano manymu, tikslingiau yra apmokestinti vartojimą.

„Aš tikrai nebūčiau už PVM tarifo didinimą nuo 21 iki 22 proc. Sunku komentuoti, kai žmogus priima sprendimą ne frakcijoje. Šis klausimas mūsų susitikimuose niekada nebuvo iškeltas, o frakcija apie pasiūlymą sužinojo tik tada, kai jis buvo registruotas. Kiek žinau, net parašai nebuvo surinkti“, – kalbėjo „aušriečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas.

Tiesa, jis leido suprasti, kad kokios nors bausmės ar svarstymų K. Neimantas dėl siūlymo didinti PVM nesulauks.

„Visada sakiau, kad mandatas yra laisvas ir žmogus priima sprendimus pats. Kai reikia palaikymo iš frakcijos – mes kalbame, tačiau šįkart jis nusprendė, kad nori pasiūlymą teikti atskirai, o mes gyvename šalyje, kurioje galime laisvai taip daryti“, – samprotavo R. Puchovičius.

Nepamatuotas siūlymas?

Siūlymą įvertino ir premjeras Gintautas Paluckas – jis K. Neimanto iniciatyvą pavadino nepamatuota.

„Yra pasiūlymų pateiktiems mokesčių įstatymų projektams nemažai, bet kol kas kokių nors kritinių ar odiozinių, ar kokių nors labai nepamatuotų aš nematau, išskyrus gal vieną kitą – dėl PVM didinimo, to tikrai nėra nei koalicinėje sutartyje, nei Vyriausybės programoje. […] Tačiau tai yra normalus parlamentinis procesas“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Vertinu (tai, kad siūlymą teikia koalicijos partneriai) visiškai normaliai – yra koalicija, yra individualūs Seimo nariai, turintys Konstitucijos garantuotą įstatymų iniciatyvos teisę. Šiuo atveju, jeigu tas individualus pasiūlymas nesulauks koalicijos palaikymo, jis ir nebus priimtas“, – tikino premjeras.

Finansų ministerija siūlo keisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą – atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, kad šis tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip dabar.

Kartu siūloma didinti lengvatinį PVM apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui – nuo 9 iki 12 proc., knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį tarifą mažinti nuo 9 proc. iki 5 proc.

Seime svarstomas Vyriausybės mokesčių paketas, į kurį įeina ir nekilnojamojo turto, pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų cukraus ir draudimo mokesčių įvedimas.

Skaičiuojama, kad, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus, kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.

Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.