„Dėl sankcijų prekėms prognozuojamas ir pervežimų keliais kritimas, be to, Europos Sąjungos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų, todėl mažėja pervežimų poreikis į šias šalis. Bet kuriuo atveju, sankcijų poveikis tiek Rusijos, tiek Baltarusijos ekonomikai yra ženkliai didesnis“, – Eltai teigė Susisiekimo ministerija.

Anot jos, 2021 m. į Rusiją vežimus vykdė 9,3 proc., į Baltarusiją – 8,8 proc. visų Lietuvos vežėjų, o 72 proc. Rytų kryptimi dirbančių vežėjų yra smulkūs vežėjai, turintys iki penkių vilkikų.

„Galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo užsidarius Rytų krypčiai, – apie 72 mln. Eur. Kiti vežėjai vežimų kryptis diversifikuos arba verslą įsisteigs kitose šalyse“, – tikina Susisiekimo ministerija.

Statistikos departamento duomenimis,  2022 m. sausį iš Lietuvos į Rusiją eksportavo 622 įmonės, į Baltarusiją – 716 įmonių, iš Rusijos importavo 621 įmonė, iš Baltarusijos – 597 įmonės. Nors statistika rodo, kad metų pradžioje nemaža dalis vežėjų gabeno savo prekes į Rusiją ir Baltarusiją, tačiau prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą situacija yra kardinaliai pasikeitusi, nes prekyba nutrūko.

Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) aiškina, kad iki Rusijos invazijos į Ukrainą TTLA įmonių vežamų tarptautinių krovinių bendra apyvarta tarp Europos Sąjungos (ES) ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių užsakovų sudarė iki 20 proc. visos paslaugų eksporto apyvartos. Likusi didžioji dalis, arba 80 proc., TTLA įmonių paslaugų eksporto teko tarptautiniams kroviniams, vežamiems ES vidaus rinkoje.

„Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, TTLA įmonės transportavimo operacijas Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje sustabdė, arba baigia vykdyti esamus sutartinius įsipareigojimus užsakovams. Nauji užsakymai Rusijos ir Baltarusijos rinkose nėra priimami“, – Eltai sakė TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.

„Šiuo metu aktyviai persiorientuojama į Europos, Jungtinės Karalystės ir Kaspijos regiono rinkas“, – pridūrė jis.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ statistikos dėl įmonių prekybos su Rusija ir Baltarusija pateikti negalėjo. Pasak asociacijos atstovų, tokių duomenų surinkimas užtruktų labai ilgą laiko tarpą.

Žemės ūkio sektorius taip pat nutraukė santykius su Rusija ir Baltarusija

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kovo pabaigoje teigė, kad žemės ūkio produkcijos prekyba su Rusija tebevyksta, nes šios kategorijos prekės nėra sankcionuotos. Tačiau, pasak jo, galutinis vartotojas nebėra linkęs pirkti rusiškos produkcijos, tad yra nemaža tikimybė, kad kontraktai su Rusija bus peržiūrimi ir kitaip projektuojami srautai ruošiantis rudens derliui.

AB „Linas Agro Group“ tikina, kad jai pavaldžios įmonės turėjo ryšių su Rusija ir Baltarusija iki Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą, tačiau bendrovės valdyba dar vasario 28 d. yra nusprendusi, kad jos pavaldžios įmonės nebesudarinės jokių sandorių su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis. Pasak „Linas Agro Group“ komunikacijos vadovės Jorintos Zolubaitės, sprendimas nebendradarbiauti su šiomis šalimis, užbaigus galiojančius kontraktus, yra principinis.

„2021 metų antrąjį pusmetį „Linas Agro Group“ pavaldžių įmonių pirkimai iš Rusijos ir Baltarusijos sudarė iki 10 proc. nuo pardavimo savikainos. Pagrindiniai perkami produktai buvo žaliavos pašarams (saulėgrąžų išspaudos, aliejus ir pan.) ir trąšos“, – sakė J. Zolubaitė.

„Šiuo metu kelyje į Lietuvą tranzite yra įstrigusios pašarų žaliavos, kurios turėjo atvykti vasarį ir kovo pradžioje. Šios prekės ne tik nupirktos, bet ir jau parduotos maisto gamintojams Vakarų Europoje – paukščių, kiaulių ir žuvų augintojams“, – pridėjo ji.

„Linas Agro Group“ finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad bendrovei priklausančios įmonės baigs vykdyti dar iki karo Ukrainoje sudarytus kontraktus, kuriems neįmanoma pritaikyti nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų, t. y. nėra teisinių būdų jų atsisakyti. Jis aiškina, kad pakeisti rusų ar baltarusių tiekėjus kitais praktiškai neįmanoma dėl pašarų trūkumo visoje Europoje.

„Ukraina yra nemažas pašarinių žaliavų, ypač kukurūzų, tiekėjas Europai, tačiau dabar eksportas iš Ukrainos sustabdytas. Intensyviai ieškome alternatyvių žaliavų pašarams ir trąšų tiekėjų“, – tikino M. Šileika.

Grūdų perdirbimo įmonės bendradarbiavimą nutraukė arba neturėjo ryšių apskritai

„Linas Agro Group“ komunikacijos vadovė J. Zolubaitė aiškina, kad didžioji dalis pardavimų į Rusiją ir Baltarusiją buvo susiję su žaliavų tiekimu „Kauno grūdų Group“ priklausiusioms įmonėms. Pasak jos, 2021 m. „Linas Agro Group“, įsigydama „KG Group“, tapo ir penkių įmonių Rusijoje bei Baltarusijoje valdytoja.

„Šiuo metu tokių įmonių yra keturios, joms nuo 2021 m. rudens ieškoma pirkėjų, tačiau Rusijos bankams taikomos sankcijos bei Rusijos valdžios sprendimai pardavimo procesą apsunkina. Minėtos įmonės paliktos veikti savarankiškai, „Linas Agro Group“ pavaldžios įmonės nebetiekia joms gamybai reikalingų priedų“, – tikino J. Zolubaitė.

Tuo tarpu AB „Jonavos grūdai“ generalinis direktorius Darius Karpavičius pabrėžia, kad įmonė nėra turėjusi ryšių su minėtomis šalimis apskritai.

„Jonavos grūdai“ neprekiavo ir neturi jokių verslo ryšių su Rusija ar Baltarusija nei šiuo metu, nei turėjo iki vasario 24 d.“, – teigė D. Karpavičius.

ELTA primena, kad Lietuvos eksporto apimtims praėjusiais metais augus penktadaliu, šiemet verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Verslios Lietuvos“ tyrėjai prognozuoja augimo sulėtėjimą.

Viso šalies eksporto vertė 2021 m. augo 20,6 proc., paslaugų eksporto vertės augimas sudarė 13,3 proc., o prekių pardavimai užsienyje išaugo 20,5 proc. Tuo tarpu reeksporto apimtys augo maždaug dešimtadaliu. „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sako, kad eksporto rodiklių augimą pirmiausiai lėmė parduodamos produkcijos brangimas.

Tuo metu rengiant šių metų prognozes, buvo daroma prielaida, kad Lietuva ir toliau neeksportuos į Kiniją, o prekybiniai santykiai su Rusija ir Baltarusija bus visiškai nutrūkę, tuo metu eksportas į Ukrainą nevyks iki metų pabaigos. „Verslios Lietuvos“ tyrėjai prognozuoja, kad dėl sustojusios prekybos su Ukraina tiesioginis poveikis eksportui sudarys maždaug 50 mln. eurų, su Rusija – apie 240 mln. eurų., o Baltarusija – dar 140 mln. eurų.

Tačiau „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovė akcentavo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas dar iki Rusijos karo Ukrainoje buvo ganėtinai gerai diversifikuotas, o tarp didžiausių rinkų nėra nė vienos Rytų kaimynės. Tačiau reeksportas į šias valstybes sudarė apie 40 proc., pažymi J. Kalendienė.