„Nesutarimų ir aštrių kampų tarp Baltijos šalių projekto vystytojų vis dar yra per daug, o pradelsti terminai ir bendrų sprendimų nebuvimas kelia grėsmę, kad bus prarasti keli šimtai milijonų eurų galimos papildomos ES paramos lėšų. Suprantama, kad skirtingus Baltijos šalių interesus ir poreikius reikia derinti, bet pažangos lygis kol kas netenkina Europos Komisijos.

Dabartinėmis sąlygomis tikslas turėti modernią greitą europinę vėžę, kuri veiktų jau 2026 metų pabaigoje ir nusidriektų nuo Talino per Lietuvą iki pat Varšuvos bei sujungtų mus su visa Europa – šis siekis išlieka labai miglotas“, – pranešime cituojamas P. Auštrevičius.

Petras Auštrevičius. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Europarlamentaro teigimu, ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyvos yra labai svarbios, kad Lietuva gautų kuo didesnę europinę paramą projektui.

„Yra ne vienas nesuderintas klausimas, yra tos pačios Europos Komisijos pastabos, bet nėra sprendimų. Todėl Lietuvos Vyriausybės ir premjero S. Skvernelio duoti pažadai, dabartinės Susisiekimo ministerijos neveiklumas yra grėsmė visam „Rail Baltica“ projektui, o kartu ir Lietuvos kaip partnerės patikimumui. Europos Komisija tikisi, kad Lietuva pasiūlys aiškius bendro projekto valdymo sprendimus, laikysis duotų įsipareigojimų. Premjero S. Skvernelio iniciatyva svarbi, kad Lietuva gautų maksimalią europinę paramą greitosios geležinkelio vėžės tiesimui mūsų šalies teritorijoje“, – sako P. Auštrevičius.