„Abejoti dėl jų nuoširdaus susirūpinimo Astravo AE projektu ir jo įtaka energetikai, aplinkosaugai ir žmonių gyvybėms nereikia, bet reikia konstatuoti, kad opozicija yra ganėtinai sutrikusi, kadangi valdžia stumia projektą su didelėmis pastangomis, mestos didelės finansinės ir politinės pajėgos, ir matydami tą visą įvykių tėkmę jie žvalgosi į mus, tam tikro supratimo ir patarimo, ką jiems daryti“, – BNS sakė P.Auštrevičius.

„Mes atvažiavome praktiškai į Černobylio 30-mečio paminėjimą, Baltarusija, kuri nukentėjo daugiausiai iš visų valstybių, per 500 miestelių ir kaimų iki šiol uždaryti, negyvenamos didžiulės zonos, tūkstančiai apšvitintų ir suluošintų žmonių, todėl manat valdžios nusiteikimą statyti pigiausiai, aukojant aplinkosauginius standartus ir ignoruojant tarptautines konvencijas, jiems kelia natūralų susirūpinimą. Mano pasakymas jiems irgi buvo, jei šis projektas bus įgyvendinamas kaip dabar, baltarusiai iš savęs bando padaryti eksperimentinę tautą branduolinės energetikos atžvilgiu“, – pasakojo P.Auštrevičius.

Jis pripažino, kad klaidą dėl Astravo padarė ir Lietuva, neįdėjusi pakankamai pastangų, kad šis projektas taptų Europos Sąjungos darbotvarkės klausimu. „Čia mūsų kaltė taip pat, mes kaip ES narė jau seniai turėjome padaryti Astravo AE klausimą europinės darbotvarkės dalimi, čia ne Lietuvos–Baltarusijos dvišalis, o ES ir jos piliečių saugumo reikalas. Tai, kad mes nepakankamai dėjome pastangų, yra, sakyčiau, klaida, tą reikia pripažinti ir stengtis, kad ji būtų ištaisyta“, – pabrėžė politikas.

Pasak P.Auštrevičiaus, reikia nuolat kelti Astravo AE saugumo klausimus ir siekti, kad projektą įvertintų nepriklausomi užsienio ekspertai, nuolatinį dialogą su Baltarusija palaikytų ES. Jis sakė šiuo klausimu kreipęsis į  ES užsienio politikos vadovę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini)

„Mano asmeninis pasiūlymas, kad šį projektą įvertintų, ko niekad nebuvo padaryta, nepriklausomi užsienio ekspertai, dabar netgi sąnaudos šito projekto, galutinė suma, nėra aiški. Antra, apskritai reikia skleisti informaciją apie šį projektą, nes nuvilnijo banga, kad va jis puikus neišvengiamas projektas ir dauguma baltarusių tiki, neįsigilina į sąnaudas, elektros kainą“, – klausiamas, kokius pasiūlymus pateikė Baltarusijos atstovams, atsakė europarlamentaras.

Lietuva yra aštriausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė Espo konvencijos nuostatas.

Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto saugumo, Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų pabaigoje, o toks pat antrasis reaktorius - 2020-ųjų viduryje. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.