Be to, keleivių vežėjai piktinasi valdžios sprendimu laikinai sumažinti traukinių bilietų kainas. Anot įmonių, taip suteikiamas didelis konkurencinis pranašumas „Lietuvos geležinkeliams“, o vežėjai autobusais neteks dalies pajamų.
Bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas pabrėžė, kad kuras sudaro iki 25–30 proc. paslaugų kaštų, todėl augančių degalų kainų įtaka verslui – didelė.
„Stipriai paveikė visų energetinių resursų (kainų kilimas – BNS). Pradžiai per kuro dedamąją, kadangi tikrai žymus kilimas yra ir kilimas čia turbūt kokie 70 centų gaunasi. Tai tas savaime daro įtaką, kai tam tikrose pozicijose nuo ketvirčio iki 30 procentų bendrųjų kaštų kuras sudaro, tai galime įsivaizduoti, kad tai labai stipriai veikia“, – BNS sakė L. Skardžiukas.
Bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) verslo plėtros vadovas Jonas Kučinskas sako, kad dėl išaugusių degalų kainų įmonės sąnaudos išaugo 10–12 proc.
„Staigus degalų kainų šuolis veikia veiklos sąnaudas. Degalų kaina mūsų veiklos sąnaudų struktūroje sudaro apie 35 procentus, skaičiuojant, kad dyzelinas pabrango apie 30 proc., bendros sąnaudos padidėjo apie 10–12 proc.“, – komentare BNS teigė J. Kučinskas.
„Kautros“ vadovas pabrėžė, kad šiuo metu tarpmiestinio susisiekimo autobusais veikla yra nuostolinga: „Bet mes nešokinėjame, žiūrime, stebime rinką ir nepanikuojame.“
J. Kučinskas iš „Toks“ pabrėžė, kad šiuo metų laiku įmonių veikla įprastai būna nuostolinga, tačiau dėl išaugusių degalų kainų nuostolis bus didesnis nei įprastai.
„Taip jau sutapo, kad degalų kainos krizė smogė tuo metu, kai tarpmiestiniai maršrutai dėl sezoniškumo veiksnio ir normaliomis aplinkybėmis yra nuostolingi, todėl šio laikotarpio nuostolis bus didesnis nei įprastai“, – BNS pabrėžė jis.
L. Skardžiukas akcentavo, kad nors kaštai yra išaugę, bilietų kainų įmonė nekels, ypač kai valdžia perpus sumažino traukinių bilietų kainas: „Kai geležinkeliai 50 procentų nuolaidą pritaikė, tai kainų pakėlimas, įsivaizduojate, ką mums reikštų.“
J. Kučinskas neatmeta bilietų kainų didinimo, jei degalų kainos negrįš į ikikarinį lygį: „Kol kas kainų nekeičiame savo pelno sąskaita, tačiau tokios strategijos galiojimo laikas palyginti trumpas. Jei degalų kainos negrįš į prieškrizinį lygį, būsime priversti bilietų kainas didinti proporcingai.“
Vežėjai piktinasi iškreipta rinka
Bendrovei „LTG Link“ dviem mėnesiams – balandį ir gegužę – perpus sumažinus traukinių bilietų kainas, „Kautros“ vadovas L. Skardžiukas ir „Toks“ verslo plėtros vadovas J. Kučinskas sako, kad dėl to įmonės neteks dalies klientų.
„Sveikiname Vyriausybės sprendimą atpiginti viešąjį transportą 50 proc., bet nusivylę esame, kad pamatyti buvo tiktai geležinkeliai, o keleivių vežimai autobusais, kurie daugiau kaip 90 procentų viešojo transporto visų paslaugų atlieka, nebuvo pamatyti. (...) Gausime taip, kad geležinkeliai nuverbuos mūsų keleivį“, – aiškino L. Skardžiukas.
Jis sakė negalintis pasakyti konkrečių skaičių, nes tam būtina analizė.
„Faktas, kad neteksime, bet kiek konkrečiai, tai dabar tikrai turbūt būtų spėlionės (...). Bet paimkime (maršrutą – BNS) Marijampolė–Kaunas. Marijampolės stotys beveik toje pačioje aikštelėje. Jeigu (traukinio bilietai – BNS) perpus pigiau, tai jau kas kas, bet suvalkiečiai tai moka skaičiuoti ir rinksis tai, kas yra dvigubai pigiau“, – kalbėjo „Kautros“ vadovas.
Anot jo, maršrutuose, kuriais veža tiek traukiniai, tiek autobusai, žmonės rinksis geležinkelius, o ten, kur jų nėra, srautas autobusais turėtų išlikti stabilus.
„Persiskirstys keleiviai iš autobusų į traukinius ir būtent ten, kur vyksta traukiniai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė, ten, kur yra infrastruktūra, tai šitiems gyventojams gal daugiau aktualu (sumažėjusios traukinių kainos – BNS). Bet Utena, Rokiškis, Zarasai, Lazdijai, Druskininkai, Alytus, tai kaip buvo, taip ir yra“, – BNS aiškino „Kautros“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad „Kautra“ taiko kainodarą, kuri remiasi nuvažiuojamais kilometrais: „Yra kainodara rėžiais nustatyta (...) – jeigu važiuoji 300 kilometrų – viena kaina, jeigu 100 kilometrų – kita kaina, jeigu važiuoji 20 kilometrų, tai tenkanti kaina yra didžiausia vienam kilometrui.“ .
L. Skardžiukas taip pat tikisi, kad dėl brangstančio kuro dalis žmonių, turinčių nuosavą automobilį, rinksis keliauti autobusais.
Tuo metu J. Kučinskas neigiamai vertina Vyriausybės sprendimą ir priminė, kad valstybė dotuoja „Lietuvos geležinkelius“, kasmet skirdama įmonei „keliasdešimt milijonų eurų keleivių vežimo veiklai remti“.
„Perpus sumažinta bilieto kaina gerokai padidina keliaujančių geležinkeliais keleivių srautą ir dėl šios priežasties keleivių vežėjai autobusais, tiesiogiai konkuruojantys su LTG sutampančiose kryptyse, tačiau negaunantys jokios paramos iš valstybės, praras reikšmingą dalį pajamų“, – akcentavo „Toks“ verslo plėtros vadovas.
Jis pridūrė, kad pigesniais traukiniais daugiausia važiuos keleiviai, keliaujantys tarp didžiųjų miestų.
„Be to, Lietuvoje geležinkelių tinklas išplėtotas taip, kad papildoma valstybės parama naudosis tik tie keleiviai, kurie juda tarp didžiųjų šalies miestų. Didelę dalį regionų miestų aptarnauja keleivių vežėjai autobusais. Jų situaciją pablogins ne tik pakilusios degalų kainos, bet ir nelygiavertė konkurencija su LTG sutampančiose kryptyse“, – aiškino J. Kučinskas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumo pirmininko pavaduotojas Vaidas Ramanauskas teigė, kad nuolaidos traukiniams pablogins autobusų įmonių finansinius rezultatus.
„Kai dar vienas iš sistemos dalyvių 50 procentų pritaiko nuolaidas, tai faktas, kad tai reaguoja (daro įtaką – BNS). Vienas iš sistemos dalyvių, kuris ir taip nuostolingai dirba ir turi dotacijas valstybines. Mes tokias nuolaidas galime padaryti tiktai savo sąskaita“, – BNS sakė V. Ramanauskas.
„Žiūrint valstybiškai tai sprendimas gal ir neblogas, jeigu tai būtų visiems dalyviams padaryta lengvata, kad ir kur tas žmogus bevažiuotų, ar į Skuodą, ar į Klaipėdą, iš Vilniaus, ir gautų tas lengvatas, tai būtų tikrai tokioje situacijoje naudinga. Dabar, kai tiktai vienas (rinkos žaidėjas – BNS) gauna, tai aišku, tie keleiviai persives iš mūsų į juos („Lietuvos geležinkelius“ – BNS). Mes patirsime dar blogesnį finansinį rezultatą. Kuras brangsta ir taip mums sudėtinga“, – pridūrė asociacijos atstovas.
Kaip rašė BNS, nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 31 dienos bilietai vietinio susisiekimo traukiniais atpigo 50 proc., nuolaidos taikomos ir keleiviams, kurie ir taip keliauja pigiau.
Vežėjai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją
Lietuvos keleivių vežimo asociacija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama subsidijuoti keliones autobusais bei jas atpiginti tiek pat, kaip ir traukinių. Ji teigė, kad Vyriausybės priemonės turi būti nediskriminuojančios.
„Asociacijos vertinimu, planuojamos priemonės turi būti nediskriminuojamai pritaikytos ir kitų keleivių vežimo transporto priemonių (autobusų) bilietų įsigijimui. Pirma, keleivių vežimas tiek autobusais, tiek traukiniais yra paslaugos toje pačioje rinkoje, užtikrina tuos pačius Vyriausybės bei Susisiekimo ministerijos deklaruojamus tikslus – stiprinti viešojo transporto patrauklumą ir suteikti žmonėms realią alternatyvą augant individualių kelionių kaštams“, – teigiama rašte ministerijai.
Be to, asociacija argumentuoja, kad autobusai neretai yra vienintelis pasirinkimas žmonėms regionuose, o jų pajamos yra vidutiniškai 30-70 proc. mažesnės nei didžiųjų miestų gyventojų.
„Autobusų transportu Lietuvoje pervežama beveik 98 proc. keleivių“, – pabrėžiama kreipimesi.
Per daugiau nei mėnesį nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje pakilo 30 proc., benzino – apie 20 proc.
Naujausi komentarai