Kad ekonominė padėtis pagerėjo, nurodė 14 proc., prieš metus taip manė 21 proc. respondentų.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, natūralu, kad blogiau ekonominę padėtį vertinančių žmonių padaugėjo dėl neapibrėžtumo ir koronaviruso pandemijos sukelto tiesioginio poveikio ekonomikai.  

„Pernai Lietuvos ekonomika išgyveno pakilimo laikotarpį. Tiek darbo rinka fiksavo itin gerus rezultatus, darbo užmokestis kilo dviženkliais tempais ir privačiame, ir viešajame sektoriuje, infliacija nebauginio. Šiemet pirmiausia matome bendrą neapibrėžtumo foną, kurį sukelia pandemija ir jos tiesioginis poveikis ekonomikai, darbo rinkai. Išaugo žmonių nedarbo skaičiai ir baimė netekti darbo“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Šiemet pirmiausia matome bendrą neapibrėžtumo foną, kurį sukelia pandemija ir jos tiesioginis poveikis ekonomikai, darbo rinkai. 

Jos teigimu, nepaisant to, kad realūs skaičiai rodo, jog Lietuvos ekonomika Europos Sąjungos (ES) kontekste yra viena mažiausiai nukentėjusių, kol pandemija nėra įveikta, žmonės ekonominę situaciją vertina niūriau.

„Nepaisant to, kad realūs skaičiai rodo, kad su pandemija tvarkomės tikrai neblogai ir ES kontekste mūsų ekonomika yra viena mažiausiai smukusių, bet nežinia, kol nebus įveikta pandemija, kol neatsiras vaistų, kels neapibrėžtumą ir žmonių baimę“, – sakė ekonomistė.

Palyginti su prieš birželį vykusios apklausos rezultatais, rugpjūtį 23 proc. punktais sumažėjo manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogėja, ir 17 proc. punktų padaugėjo pastebinčių ekonominės padėties pagerėjimą.

Kaip parodė tyrimas, šalies ekonominę padėtį kiek geriau vertina jaunesni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, dirbantys gyventojai bei besimokantis jaunimas.

Kad šalies ekonominė padėtis paskutiniu metu pablogėjo, dažniau mano moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės.

Apklausa vyko 2020 metų rugpjūčio 22–rugsėjo 4 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.