Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis sėkmingai įgyvendinamas 29 šalies savivaldybėse. Prie projekto prisijungiančioms naujoms savivaldybėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė apie pusę milijono eurų. Iš viso projekto įgyvendinimui šiemet skirta per 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Šis projektas padės plėsti paslaugų ratą pažeidžiamiems žmonėms ir prisidės prie užimtumo sistemos pertvarkos šalyje įgyvendinimo.

Šiemet prie specialaus užimtumo modelio prisijungia keturiolika šalies savivaldybių: Kauno, Švenčionių, Tauragės, Utenos, Šalčininkų, Kėdainių, Ukmergės, Klaipėdos ir Plungės rajonų, Rietavo, Elektrėnų, Palangos bei Vilniaus ir Šiaulių miesto savivaldybės. Planuojama, kad nuo 2023 m. šio modelio pagrindu dirbs visos šalies savivaldybės.

„Dėmesys gyventojų užimtumo ir socialinėms problemoms savivaldybėse sparčiai didėja. Tą rodo savivaldybių noras taikyti naujas priemones, padedančias iššūkių patiriantiems gyventojams veiksmingiau suteikti individualią, jų poreikius atliepiančią pagalbą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Vykdant užimtumo sistemos pertvarką, nuo liepos 1 d. atskyrus pasirengusius dirbti ir darbo rinkai besirengiančius asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Šiuo metu 29-iose savivaldybėse įgyvendinant minėtą modelį, pažeidžiamiems asmenims yra teikiama individualizuota pagalba, su jais dirba atvejo vadybininkai. Yra siekiama suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, didinti nedirbančių asmenų, turinčių daug problemų, socialinę integraciją – socialinį savarankiškumą, motyvaciją dirbti, profesines kompetencijas.

Asmenys mokomi skaitmeninio raštingumo, priklausomybių prevencijos, krizių valdymo, sveikos gyvensenos, finansinio ir kompiuterinio raštingumo. Jiems teikiamos teisininko konsultacijos, pavyzdžiui, dėl įsiskolinimų, psichologo, karjeros konsultanto, krizių įveikimo specialistų pagalba, gali būti teikiama pavėžėjimo paslauga, kitos socialinės paslaugos. Visos minėtos paslaugos asmenims yra parenkamos individualiai ir tik detaliai išsiaiškinus jų nedarbo priežastis.

2021 m. į modelio veiklas buvo įtraukta apie 2200 šalies gyventojų. Iš jų apie trečdalis susirado darbą ir bent dalį laiko dirbo, 6 proc. pradėjo mokytis, savanoriauti, keisti kvalifikaciją.

Modelio įgyvendinimo praktika ir ministerijos atlikta analizė rodo, kad daugeliu atvejų postūmio įsidarbinti reikia visai nedidelio. Nors vidutinis asmens dalyvavimo modelyje laikas iki įsidarbinimo yra 209 dienos, daugeliui atkurti įgūdžius ar išspręsti įsidarbinimui trukdančias kitas problemas užtenka kur kas trumpesnio laiko. Svarbu tai, kad net ir tiems, kuriems sekasi sunkiau, pagalba yra teikiama tol, kol ji yra reikalinga, būtent paslaugų teikimo tęstinumas ir pagalba po įsidarbinimo yra šio modelio sėkmė.

Užimtumo sistemos pertvarkoje – ypatingas dėmesys ilgalaikiams bedarbiams

Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei dešimt metų). Vykdant užimtumo sistemos pertvarką, planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis organizacijomis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas suteikiant individualią kompleksinę pagalbą.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi.

Bedarbio statusas – tik pasirengusiems dirbti

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. Darbdaviams bus siunčiami tik bedarbio statusą turintys asmenys. Tikimasi, kad tai pagerins Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, – jiems bus siunčiami tik motyvuoti ir tikrai darbo ieškantys gyventojai.

Bedarbio statusas ir tinkamas darbas

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.

Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per dvylika mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi.