Vaclovas Razgaitis ir jo žmona Alma – nieko nebijančių aviacijos verslo atstovų pavyzdys. Tačiau ne toks ir geras. Per dešimtmetį sukūrusi keliolikos įmonių tinklą, šiandien pora, viešai skelbiamais duomenimis, yra skolinga bent 15 mln. litų, varsto Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) duris, tačiau, apsisukusi, per kitus asmenis vėl kuria mokyklą būsimiems pilotams. O tam pagalbos nesibodi paprašyti ir Seimo nario.

V. ir A. Razgaičiai skolų neatiduoda ne tik bankams. Dėl sąžiningai uždirbtų pinigų teismuose kovoja ir buvę darbuotojai, kurie nori atgauti po keliasdešimt tūkst. litų. Pagalbos į Lietuvos prokuratūrą yra kreipęsi ir būsimieji pilotai užsieniečiai. Tuo metu aviaciją šalyje kontroliuojanti Civilinės aviacijos administracija (CAA) tik skėsčioja rankomis – finansinių klausimų, susijusių su mokymo įstaigomis, ji nesprendžia.

Iš viešai prieinamų teismų nutarčių ir žmonių, kuriems teko susidurti bei bylinėtis su Razgaičiais, pasakojimų aiškėja, kaip šios istorijos „herojai“ sugeba krautis pinigus iš bendrovių, darbuotojams nemokėti atlyginimų, tačiau ne kartą kelerius metus vilkinti bankroto paskelbimą ir tuo pačiu įpareigojimą grąžinti skolas. Tačiau ir paskelbus bankrotą, jie randa būdų, kaip paslėpti savo pavardę. O dabar jų žentas vadovauja naujai įmonei.

LRT.lt žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškino, kodėl nukentėjusieji po kelerius metus sukasi teismuose niekaip negalėdami atgauti milijoninių skolų. Teismų posėdžiuose dėl bankroto iškėlimo Razgaičių įmonių advokatai pateikia dokumentus, kuriais įrodo, kad bendrovės yra mokios – tokiu atveju teismas negali kelti bankroto bylos. Mokumą įstaigos įrodo pateikdamos paslaugų pirkimo-pardavimo arba paskolų sutartis su... kitomis Razgaičių įmonėmis.

Naujienų portalui buvęs V. Razgaičio pavaldinys guodėsi, kad viršininkas esą suklastojo jo darbo sutartį ir nesumokėjo 19 tūkst. litų mokesčių. Jo žmona sako besijaučianti tiesiog apvogta: mat V. Razgaitis vyrui nesumokėtos algos nepervedė net tada, kai reikėjo laidoti mamą.

Trys studentai užsieniečiai, kuriuos pavyko surasti LRT.lt, taip pat liko apgauti. Du ukrainiečiai prokuratūrai įteikė skundą, norėdami atgauti po 14 tūkst. eurų, o portugalas pasiskundė Užsienio reikalų ministerijai ir CAA.

Dar labiau nepasisekė dviem verslininkams, kurie, įkalbėti V. Razgaičio, investavo milijonus, o dabar juos bando atgauti mindami teismų slenksčius.

Tuo metu V. Razgaitis dar 2010 m IQ.lt pasakojo, kad vienos jo įmonių (UAB „Sabenavita“) apyvarta pastaraisiais metais nuolat augo. 2008 m. ji siekė 10 mln., 2009 m. – 12 mln., o 2010 m. bendrovė prognozavo surinkti iki 20 mln. litų. Be to, herojus sakėsi turintis tiek daug darbo, kad „Boeing“ treniruokliai veikia po 20 val. per parą, o studentų eilės siekia pusmetį į priekį. Retorinis klausimas – jei verslas generuoja tokias pajamas, kodėl nesugeba grąžinti skolų?

Keli pašnekovai, apibūdindami kapitoną, studentų-pilotų egzaminuotoją V. Razgaitį, tikina, kad šis turi neįtikėtiną įtikinėjimo dovaną.

„Žmonės geri, įpratę [prie sąžiningų žmonių – LRT.lt], o jis tiesiog tą jaučia. Gali ant stalo turėti dokumentus, matyti įrodymus, kad jis meluoja, tačiau vis tiek patikėsi šio veikėjo žodžiais. Jis kalba taip įtikinančiai, kad pats tuo tiki“, – sako nesėkmingų verslo santykių su V. Razgaičiu turėjęs Adomas Baublys.

„Jis jaučiasi Dievu. Sąžiningi žmonės negali patikėti, kad kapitonas, sukūręs tokią verslo imperiją, gali meluoti“, – sako savo vardo viešinti nenorintis V. Razgaičio pavaldinys, teismuose bandantis atgauti keliasdešimties tūkst. litų skolą.

Kalbantis su nukentėjusiaisiais aiškėja, kad visus reikalus tvarkydavo V. Razgaitis, jo žmona nesikišdavo. Tuo metu pats kapitonas, kalbėdamas apie tuos, kurie teigia neatgaunantys skolų, nukerta trumpai: „Tai – netiesa.“

V. Razgaitis, norėdamas atsiriboti nuo tų įmonių, kurios turi problemų, tai bando padaryti sumaniai. Pavyzdžiui, prieš pat įmonių bankrotus jas parduoda. Po pardavimo vienos iš jų pavadinimas buvo pakeistas – nuo to laiko visos bylos yra siejamos su nauju vardu. Tokiais atvejais, jeigu vyksta tyrimai, pareigūnams tampa sunkiau surasti, pavyzdžiui, kur yra laikomi finansiniai bendrovės dokumentai. Dar vienu atveju finansinių problemų turėjusią „Aurelą“ V. Razgaitis įsigijo Kipre registruotos įmonės vardu ir visus tikino su šia užsakomųjų skrydžių bendrove neturintis nieko bendra. Ji taip pat bankrutavo, palikdama bent 108 žmones be išmokėtų atlyginimų.

Buvęs darbuotojas: jie man skolingi 23 tūkst. litų

Vienas pirmųjų apie V. Razgaičio apgavystes viešai nusprendė prabilti „Baltic Flight Academy“ mokymų vadovu dirbęs Aidas Matkevičius. Vyras sako, kad jam buvęs viršininkas pridarė daug bėdų, kurias spręsti Lietuvos institucijos atsisako. Tačiau aviacijos profesionalas mintyse jau rašo ieškinį Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

„Negana to, kad jis man, Darbo ginčų komisijos sprendimu, liko skolingas apie 23 tūkst. litų, paskui „Sodroje“ sužinojau, kad V. Razgaitis man nežinant sumažino socialinio draudimo įmokas – paskutinį mano ten dirbtą pusmetį oficialiai buvo nurodoma, kad gaunu mažesnį atlyginimą, nei yra iš tikrųjų“, – pasakoja A. Matkevičius. Ir pridūrė, kad, jo skaičiavimais, taip buvo nuslėpta apie 19 tūkst. litų mokesčių.

Trijų vaikų tėvas tuoj pat kreipėsi į VMI ir „Sodrą“. Mat, pasikonsultavęs su teisininkais, sužinojo, kad praktikoje jau būta atvejų, kai įmonės tiesiog padirba darbuotojų parašus, į „Sodrą“ nuneša naujas darbo sutartis ir taip mokesčius sumoka nuo mažesnės sumos. Pašnekovo žodžiais, VMI šį atvejį tirti atsisakė – ne jų reikalas, o „Sodra“ net neįžvelgė problemos.

„V. Razgaitis gudriai susisuko. Kai surinkau visus reikiamus dokumentus, paaiškėjo, kad man atlyginimą tą pusmetį mokėjo net ne „Baltic Flight Academy“, kurioje buvau įdarbintas, o jo dukros tuomet vadovaujama UAB „Baltic Aviation Technic Center“, – teigia pasikeitimų banko sąskaitoje anksčiau nepastebėjęs A. Matkevičius.

Vyras LRT.lt pateikė savo banko sąskaitų išrašus nuo 2013 m. balandžio, kuriuose matyti, kad algą jam pervedinėdavo „Baltic Aviation Technic Center“.

Pavedimų paskirtyse buvo rašoma „Už UAB „Baltic Flight Academy“ atlyginimas“. Išrašai taip pat patvirtina A. Matkevičiaus pasakojimą, kad atlyginimai nuolat vėluodavo, būdavo išmokami dalimis ir galų gale įmonė vyrui nesumokėdavo visų uždirbtų pinigų.

„Nuo 2013 m. rugsėjo „ant popieriaus“ turėjau uždirbti 4,8 tūkst. litų, o V. Razgaičio įmonė „Sodrai“ mokesčius mokėjo nuo 2,8 tūkst. litų“, – detalizuoja A. Matkevičius.

2009–2014 m. V. Razgaičio pavaldiniu buvęs vyras tikina nenuleisiąs rankų – jis jau perdavė teisėsaugai turimus įrodymus, be to, sako žinantis, kas „Baltic Flight Academy“ padirbinėdavo darbuotojų parašus. Pašnekovo teigimu, advokatas siūlė teistis ir su „Sodra“, kuri jam nepranešusi sumažino socialinio draudimo įmokas, ir su valstybe, kuri nesugebėjo sukontroliuoti šių procesų. Nesėkmių atveju Lietuvos teisinėje sistemoje A. Matkevičius žada Lietuvą duoti į EŽTT.

Su viena įmone tariasi, bet sumoka kitai

A. Matkevičiaus istorija puikiai atskleidžia, kokiu būdu Razgaičių įmonės galėjo nukreipinėti pinigų srautus. Jau tada, kai pašnekovas buvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją dėl nemokamo atlyginimo, V. Razgaitis sužinojo šį faktą ir susitikęs darbuotoją patarė per daug nesijaudinti.

„Aš tau duodu 2 tūkst. litų, o tu sugrįžk pas mane. Va – naują įmonę kuriam. Ko tu čia pergyveni, bus bankrotas, o bankroto administratorius tau tą likutį sumokės“, – V. Razgaičio žodžius LRT.lt cituoja buvęs darbuotojas, sakydamas, kad, jo nuomone, jau tada V. Razgaitis numatė „Baltic Flight Academy“ bankrotą, nors įmonė veikė. A. Matkevičius pabrėžia, kad jo pareigybė bendrovei buvo itin svarbi – be jos mokymo įstaiga negalėjo veikti.

Pinigų srautus pakreipdamas per tuomet dukros Kristinos Razgaitytės-Jakimavičienės valdomą bendrovę „Baltic Aviation Technic Center“, V. Razgaitis galėjo nuslėpti dideles „Baltic Flight Academy“ pajamas – tuomet nebebūtų, kaip atsiskaityti su kreditoriais, pavyzdžiui, atiduoti skolų darbuotojams už nesumokėtus atlyginimus. „Baltic Aviation Technic Center“ Registrų centrui yra pateikusi finansines ataskaitas už 2009–2012 m. Per šiuos metus įmonė arba neturėjo darbuotojų, arba deklaravo 1–2 dirbančiuosius. Pelno įmonė negaudavo, kelerius metus buvo patyrusi apie 7 tūkst. litų nuostolį.

Į dukros tuomet valdomą „Baltic Aviation Technic Center“ (jos vairą nuo 2013-11-18 perėmė pagrindinis istorijos „herojus“) pinigai plaukė ir tiesiogiai iš studentų. LRT.lt pavyko gauti vieno iš Rusijos atvykusio studento-piloto mokymų sutarties su „Baltic Flight Academy“ kopiją. Paslaugų teikimo sutartis gana paprasta – mokymų organizacija moko, o studentas už tuos mokslus, po kurių įgys tam tikrą piloto kvalifikaciją, sumokės 44,5 tūkst. eurų. Tačiau kabliukas atsiranda antrame sutarties lape. Pinigus pirkėjas kažkodėl turi sumokėti ne pačiai mokymų organizacijai, o jau minėtai „Baltic Aviation Technic Center“. Ir studentas tą daro – LRT.lt turimame pavedimo kopijos lape aiškiai matyti, kaip Rusijos Federacijos pilietis Razgaičių dukros įmonei atseikėja pirmąją dalį – 7,5 tūkst. eurų.

Ar jums nebūtų keista, jei, pavyzdžiui, vairuoti mokytumėtės UAB „Vairavimo mokykla“, tačiau už kursus mokėtumėte UAB „Mokykis vairuoti“? Tiesa, galėtų kilti klausimas, kodėl V. Razgaitis sutarties su studentais nepasirašo savo kitų įmonių vardu. Jis to padaryti paprasčiausiai negali, mat mokyti pilotuoti orlaivius gali tik CAA akredituotos įstaigos. Būtent tokia buvo ir „Baltic Flight Academy“.

Nepasisekė jauniems ukrainiečiams

Pasakas V. Razgaitis sekdavo ne tik tiems, kuriems buvo skolingas. Apie svaiginančiai greitą piloto karjerą pasakodavo ir studentams. Dviem ukrainiečiams verslininkas „Private Pilot Licence“ (patį pirmą žingsnį piloto karjeros link) prižadėjo per tris mėnesius. Paskui turėjo sekti vis rimtesni mokymai, po kurių jaunuoliai turėjo tapti komerciniais pilotais – jų tikslas buvo įgyti „Frozen Air Travel Pilot License“ licenciją, kurią V. Razgaitis prižadėjo suteikti per 1,5–2 m. Devyniolikmečiai tą vasarą, prieš dvejus metus, pradėję mokytis ne tik negavo žadėtos komercinio piloto kvalifikacijos, tačiau ir neteko po 14 tūkst. eurų. Mat per laiką, praleistą Razgaičių mokykloje, negavo dalies paslaugų. Dabar šios pretenzijos guli ant stalo prokuratūroje.

„Pirma mums pažadėjo viena, o po to pasirodė, kad per tris mėnesius „Private Pilot Licence“ gauti paprasčiausiai neįmanoma, nes laukia radijo ryšio kursai, teorija, o po to – praktika“, – pasakoja nukentėjęs Oleksii Korostas.

Vaikinai teigia į „Baltic Flight Academy“ sąskaitą sutartyje dalimis prisižadėję pervesti po 44 tūkst. eurų. Iš viso sumokėjo po 24 tūkst. eurų, paskui, pamatę, kad pažadai realybe nevirsta, nusprendė likusių įnašų nebepervesti. Jų skaičiavimu, „Private Pilot Licence“ rinkos kainomis yra verta apie 7 tūkst. eurų, studentai dar skraidė papildomai valandų, todėl sutinka, kad gavo paslaugų už 10 tūkst. eurų.

Važinėdami tai namo į Ukrainą, tai atgal į Lietuvą, jaunuoliai po metų, 2013 m. vasarą, įgijo „Private Pilot Licence“. Tačiau ir tai padaryti nebuvo taip lengva.

„Vasarą, kai geriausi orai skraidymui, 1,5–2 mėn. sėdėjome ir nieko neveikėme. Arba nebuvo benzino, arba lėktuvai neturėjo propelerių, arba buvo kažkokių problemų su CAA“, – prieš gerus metus vykusius įvykius atpasakoja kartu su O. Korostu mokęsis Igoris Volkovas.

Po pirmo žingsnio „Frozen Air Travel Pilot License“ licencijos link, studentai pradėjo ruoštis 14-ai laukiančių egzaminų. Tuo metu, 2013 m. rudenį, CAA atliko bendrovės veiklos auditą, rado nusižengimų ir sustabdė organizacijos veiklą. Taip pašnekovai vėl atsidūrė aklavietėje – negalėjo studijuoti. Be to, vėliau, kai įmonei jau buvo paskelbtas bankrotas, Migracijos departamentas panaikino leidimus gyventi Lietuvoje – I. Volkovui ir O. Korostui vėl reikėjo pereiti biurokratinių kelių raizgalynę, kad galėtų tęsti studijas kitoje bendrovėje.

Būtent praėjusių metų rudenį pašnekovai galutinai apsisprendė nutraukti sutartį su „Baltic Flight Academy“ ir paprašė V. Razgaičio paskaičiuoti, kiek liko skolingas. Jis ukrainiečiams pasiryžo grąžinti tik 2 tūkst. eurų iš sumokėtų 24 tūkst. eurų.

„Paprašėme surašyti, kiek konkrečiai kainuoja viena skraidymo valanda. „Baltic Flight Academy“ puslapyje buvo nurodyta kaina – 115–135 eurai. O jis mums sako: „Tos kainos – tik jaukas (rus. zamanilovka)“, – pasakoja O. Korostas.

Po to studentai į Lietuvą atvyko jau šių metų sausį. Tuo metu „Baltic Flight Academy“ jau oficialiai buvo paskelbtas bankrotas.

„Ne, vaikinai! Koks dar bankrotas? Mes čia tik nedidelę problemą turime, tuoj atidarysiu naują mokyklą, šitą kompaniją kaip nors pridengsim... Atidarysim naują mokyklą, skraidysim, viskas bus puiku“, – V. Razgaičio žodžius perpasakoja O. Korostas.

Mintį pratęsia I. Volkovas: „O kiek anksčiau, kai prašėme grąžinti pinigus, kalbėjo: „Ne, vaikinai, koks dar „Baltic Flight Academy“ – kas buvo, tas buvo, visos skolos priklauso šiai bendrovei, o jos nėra, ir problemų nėra.“

Pašnekovai tikina dėl tokio verslininko elgesio blogo įspūdžio apie visą šalį nesusidarę, o pinigus bando atgauti teisiniu keliu. Jaunuoliai po to perėjo į kitą pilotų mokyklą Lietuvoje, vėl mokėjo tūkstančius eurų, tačiau dabar nors mato rezultatą.

„Jei nieko nebūtų įvykę su V. Razgaičiu, jau dirbtumėme kokioje nors aviakompanijoje. Šiemet turėtume turėti veikiančią „Commercial Pilot License“ ir „Frozen Air Travel Pilot License“, – keleivinių orlaivių piloto karjerą planuoja O. Korostas.

Apgautas pasijuto ir portugalas

Kai Portugalijos pilietis Francisco de Soveralis Vaz Pato pradėjo mokytis „Sabenavitoje“ – kitoje Razgaičių  mokykloje – tikėjosi įgyti „Aerobus“ orlaivių piloto kvalifikaciją. CAA darbuotojai  LRT.lt parodė sutartį, kurioje buvo pažadėta, kad po mokymų ši Lietuvos institucija iš karto suteiks leidimą skraidyti „Aerobus“ lėktuvais.

CAA Personalo licencijavimo skyriaus vedėjas Stasys Čivilis aiškina, kad tokios mokymų organizacijos gali išmokyti teorijos, suteikti galimybę praktikuotis treniruoklyje bei 4–6 tikrus aerodrominius skrydžius – su tikru lėktuvu sukti ratus virš miesto. Tačiau ir to neužtenka, norint gauti minėtą kvalifikaciją.

Pabaigęs kursus pilotas įsidarbina avialinijų kompanijoje ir ten privalo atlikti tam tikrą linijinių skrydžių skaičių – įveikti atkarpas „Aerobus`u“ su instruktoriumi. Tokių paslaugų mokymo įstaigos (kaip „Sabenavita“) teikti negali – tuo užsiima tik aviakompanijos.

„V. Razgaičio sutartis buvo tokia, kad „Sabenavita“ organizuos pilotui ir linijinius skrydžius, nors įmonė nėra aviakompanija. Mes tą ir parašėme – mokymų organizacija negali sudaryti tokios sutarties su pilotais. Visa kita turi būti susitarta žodžiu. Pavyzdžiui, sakant, kad rekomenduoja vieną ar kitą aviakompaniją [linijiniams skrydžiams – LRT.lt]“, – sako S. Čivilis.

Kadangi tokia sutartis laikoma finansine, CAA aiškina jokių veiksmų negalėjusi imtis.

„Parašėme ir V. Razgaičiui. Sakėme, kad jie neturėjo teisės sudaryti tokios sutarties. Ji finansinė, mes nereguliuojame. O „Sabenavita“ atrašė, kad buvo susitarusi su kažkokia „Donbass Aero“, kuri būtų portugalą priėmusi skraidyti. V. Razgaitis aiškino, kad, kol portugalas čia mokėsi, aviakompanija bankrutavo. Mes klausėme: kodėl tu prižadi žmogui tai, ko pats nedarai?“ – istoriją atpasakoja CAA Personalo licencijavimo skyriaus vedėjas.

O pačiam studentui, negavusiam to, kas prižadėta, buvo patarta kreiptis į Lietuvos teisėsaugininkus.

Užbūrė ir įkalbėjo investuoti 3 mln. litų

Aviacijos ir pilotų mokymo versle besisukantis A. Baublys taip pat patikėjo V. Razgaičio žadamais aukso kalnais. 2007 m. vienos pilotų mokyklos vadovas Liudvikas Buitkus pašnekovą supažindino su V. Razgaičiu. A. Baublio teigimu, „herojus“ tuo metu ėjo „FlyLAL“ skrydžių departamento direktoriaus pareigas.

„Galvojau, kad V. Razgaitis rimtas žmogus – vertinau pagal save. Tokio svarbaus departamento direktorius... Maniau, kad tokioje veiklos sferoje „švonderių“ nėra. Tačiau jis tikrai neadekvatus – sugalvoja tokių dalykų, kurių normalus žmogus nesugalvotų. Jis – genijus, Ostapas Benderis, tiesiog visi stebisi. Paėmė „Aurelą“ už 1 litą, ir kaip dar galima iš jos ką nors pavogti? Su juo kartu dirbę aviacijos specialistai kalba, kad per labai trumpą laiką iš šios bendrovės „išpompavo“ kažkur 15 mln. eurų. Pasirodo, aviacijoj galima. Du „Boeing“ lėktuvai išnuomoti, skraido, pinigai eina, o jis niekam nemoka: nemoka už benziną, Vilniaus oro uostui, už oro navigaciją Europoj, atlyginimų instruktoriams, lakūnams, aptarnaujančiam personalui“, – V. Razgaitį apibūdina A. Baublys.

Tuo metu, kai vyrai susipažino, V. Razgaitis buvo sumanęs steigti centrą, kuriame pilotai galėtų treniruotis ir mokytis „Boeing“ lėktuvų treniruokliuose – realaus dydžio orlaivio kabinoje, įrengtoje 10 m aukštyje. Jis ir L. Buitkus įkalbėjo A. Baublį Paluknyje pastatyti didžiulį angarą, kuriame tilptų šie aparatai, bei tapti UAB „Pilotų treniruočių centro“ dalininku. Pats V. Razgaitis prisižadėjo pasirūpinti reikiamais dokumentais, kad CAA suteiktų šiai įmonei mokymų įstaigos statusą.

„Kai statyba jau ėjo į pabaigą, staiga sužinojau, kad jis įkūręs „Sabenavitą“ – ji turi visą paketą mokomųjų dokumentų, ir visos licencijos priklauso ne „Pilotų treniruočių centrui“, o „Sabenavitai“. Tada supratau, kad jis – sukčius“, – pasakoja A. Baublys.

Pašnekovas bandė prispausti V. Razgaitį, tačiau šis lyg niekur nieko atkirto, kad A. Baublys gali ir nebestatyti to angaro, į kurį jau buvo investavęs apie 3mln. litų, – pastatas „herojui“ nereikalingas.

„Tai ką, aš 10 m aukščio angare vištas auginsiu?“ – klausia A. Baublys.

Vėliau V. Razgaitis iš olandų įmonės „Servolian Investments“ išsinuomojo du „Boeing“ treniruoklius, dar vieną įsigijo pasiėmęs paskolą iš DNB banko. Tačiau įrangą registravo jau ne „Pilotų treniruočių centro“ vardu, o įkūrė dar dvi įmones – UAB „PTC-1“ ir UAB „PTC-2“. Taip „Sebenavita“ mokė pilotus, o  treniruoklius nuomodavosi iš kitų V. Razgaičio įmonių – verslo „partneriams“ duotas pažadas būti mokymų įstaigos dalininkais taip ir nevirto tikrove.

Registruoti turtą kitų įmonių vardu labai patogu – pagrindinių įmonių, kurios mokė pilotus („Sebenavita“ ir „Baltic Flight Academy“), bankroto atveju jos neturėtų turto, taigi ir nebūtų kaip atsiskaityti su skolininkais.

Tuo metu, 2008 m., A. Baublys, supratęs esąs apgautas, ryžosi trauktis iš bendro verslo ir savo akcijas pardavė UAB „Amikon“ – įmonei, užsiimančiai aviacijos technikų mokymu. Ją valdo I.  Gavrilenko. L. Buitkus taip pat nusprendė nebevystyti santykių su V. Razgaičiu ir jam perleido savo turėtas „Pilotų treniruočių centro“ akcijas. Taip įmonė iki šiol ir liko A. Baubliui skolinga apie 3 mln. litų, kontrolinis akcijų paketas pateko į V. Razgaičio rankas.

LRT.lt susisiekė I. Gavrilenko, kuris neneigė taip pat nukentėjęs nuo V. Razgaičio, ir prižadėjo susisiekti pasikonsultavęs su teisininkais, mat prarastus milijonus stengiasi atgauti teismuose. Kadangi procesai vis dar vyksta, I. Gavrilenko nenorėjo pasakoti savo istorijos, tačiau iš viešai prieinamų teismų dokumentų matyti, kad jis iš „PTC-1“ bando prisiteisti apie 2,3 mln. litų. Tuo metu V. Razgaičio advokatai teigia, kad įmonė „Amikon“ skolinga tik apie 100 tūkst. litų.

Pasinaudojo ES parama

„Sabenavita“ iš ES struktūrinių fondų yra gavusi 94 tūkst. litų paramos. Tačiau sutartis su įmone buvo nutraukta.

„Projektas skirtas pasirengti pilotų bei orlaivio palydovų mokymo paslaugų eksportui į užsienio šalis. Pardavimams skatinti ir realizuoti paslaugų teikimo potencialą įmonė numato aktyvią eksporto skatinimo politiką, dalyvaujant tarptautinėse parodose, kuriant efektyvias rinkodaros priemones, kurios padėtų išplėsti esamas rinkas ir pritraukti naujų klientų“, – rašoma „Sabenavitos“ projekto aprašyme.

Šiais metais ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriame parašyta, kad dėl netinkamo lėšų panaudojimo „Sabenavita“ į Lietuvos biudžetą turi grąžinti beveik 20 tūkst. litų. Ar įmonė tai padarė, neaišku – ministerija neatsako.

„Ūkio ministerija įsipareigoja neatskleisti kitos (viešai neskelbiamos) su projektu susijusios informacijos trečiosioms šalims, todėl minėtu klausimu rekomenduojame kreiptis į įmonę“, – rašoma ministerijos atsakyme LRT.lt

Skolų – iki kaklo, tačiau linksmybėms negaili

Buvusiems darbuotojams skaudu: kai 2013 m. vasarą jiems nebuvo mokami atlyginimai, Razgaičiai viename Lietuvos kaime surengė fiestą. Šačių seniūnas Antanas Raudonis informavo, kad V. Razgaitis yra kilęs iš šio kaimo.

„Baltic Flight Academy“ dirbusio A. Matkevičiaus žmona Rima, kuri taip pat kelerius metus buvo V. Razgaičio pavaldinė, teigia, kad jos šeima dėl to jaučiasi tiesiog apvogta.

„Praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas, mano mama patyrė insultą. Tuo metu aš laukiausi, gyvenome iš vyro pajamų, kurių arba neišmokėdavo, arba jos labai vėluodavo. Prašėme V. Razgaičio, kad sumokėtų – reikėjo važiuoti į Šiaulius pas mamą. Negavome nieko, skolinomės. Tik gruodžio 22 d. Kalėdoms jis permetė 1 tūkst. litų“, – prisimena moteris.

2014 m. vasarį šeimą pasiekė liūdna žinia – R. Matkevičienės mama mirė. To mėnesio pabaigoje „Baltic Flight Academy“ buvo paskelbtas bankrotas.

„Labai prašiau V. Razgaičio, kad nors kažkiek sumokėtų vyrui – reikėjo rengti laidotuves. Žadėjome atsiimti visus pareiškimus, bet nieko negavome“, – tvirtina R. Matkevičienė.

Tačiau yra viena vieta, kurioje V. ir A. Razgaičiai – gerbiami asmenys. Šačių (Skuodo raj.) kaimui 2013 m. vasarą šeima padovanojo Edmundo Kučinsko koncertą ir šventinius fejerverkus.

„Skambėjo sveikinimai, apdovanoti labiausiai Šatėms nusipelnę žmonės. Šačių bendruomenės ir seniūnijos padėkos raštai įteikti šventės rėmėjams ir pagalbininkams – įmonių grupei „Sabenavita“ ir „Baltic Flight Academy“ bei jų vadovams Almai ir Vaclovui Razgaičiams (šatiškiams dovanojo nemokamą E. Kučinsko koncertą ir šventinius fejerverkus)“, – rašoma VšĮ „Žemaitijos paveldas“ internetinėje svetainėje.

Šačių bendruomenės pirmininkė Jūratė Bagočienė patvirtina, kad Razgaičiai nuolatos paremia kaimo renginius. Sumos, anot jos, tikrai nėra didelės – siekia kelis šimtus litų. Paklausta apie minėtą koncertą ir fejerverkus, J. Bagočienė teigia, kad tai kainavo apie 2 tūkst. litų.

„Šiaip jie yra nuostabūs žmonės. Taip“, – tvirtina kaimo bendruomenės pirmininkė.

Pagalbos paprašė Seimo nario

Nors ne viena su Razgaičiais susijusi įmonė jau bankrutuoja ar bankrutavo, juridinių asmenų registre užgimė nauja, panašiu pavadinimu, bendrovė – „Aviacijos akademija „Sabenavita“. Jos vadovas Mindaugas Jakimavičius – Razgaičių žentas. Rugsėjo 26 d. bendrovė pateikė penkis didelius segtuvus dokumentų, prašydama mokymų organizacijos pažymėjimo, ir laukia įvertinimo.

Pasak S. Čivilio, Lietuvoje, palyginus, yra gana daug tokio tipo įstaigų, kuriuos ruošia pilotus. Kartais CAA pritrūksta žmogiškųjų išteklių nagrinėti pateiktus dokumentus, kurių įvertinimas tik pusė darbo – paskui seka auditai ir tikrinimai vietose, kuriose realiai mokysis studentai.

Pasirodo, kad M. Jakimavičiui dokumentų nagrinėjimo procesas pasirodė neskaidrus ir per ilgas, todėl jis nusprendė CAA paspausti „kitais kanalais“. Spalio mėnesį l. e. CAA direktoriaus pareigas Joris Gintilas sulaukė skambučio iš Seimo nario. Algimantas Salamakinas dalykiškai paprašė susitikti ir pakonsultuoti žmones, kurie nori kurti naują pilotų mokyklą. Beje, tie asmenys CAA konsultacijoje taip ir nepasirodė.

„Girdėjau, kad Gediminas Žiemelis daro spaudimą, norėdamas pašalinti iš kelio konkurentus ir sukurti monopolį. Neva jis daro visokias kliūtis kitiems, kad jų neliktų“, – trumpai kreipimąsi į jį apibūdino socialdemokratas.

Pirmą kartą kalbėdamas su LRT.lt Seimo narys sakėsi net neprisimenąs tos įmonės pavadinimo: „Mano visuomeninis padėjėjas Linas Andrulis sakė, kad CAA yra kažkokia biurokratizmo apraiška. O į jį, kaip į mano visuomeninį padėjėją, kas kreipėsi, nežinau, skundėsi, kad įmonė jau kelis ar keliolika mėnesių negali gauti tos licencijos. Man privalu spręsti problemą, jeigu gaunu iš padėjėjo tokį prašymą. Man tai užtruko dvi minutes. Neatkreipiau dėmesio į įmonės pavadinimą, tik paprašiau, kad pažiūrėtų, kas ten yra: ar biurokratizmo apraiškos, ar ta įmonė neteisi.“

Susisiekus su L. Andruliu paaiškėjo, kad tokį skundą jam į rankas įteikė „pažįstamas pilotas“.

„Mes pažįstami esam. Aš pats – pilotas, ir tarpusavyje mes, pilotai, pažįstami“, – aiškino L. Andrulis.

Paklaustas, kas konkrečiai įteikė prašymą, 2012 m. su Socialdemokratų partija į Seimo rinkimus ėjęs vyras atsakyti atsisakė.

„Telefonu gal... Jūs vis tiek turit tą informaciją. Matot, [jei neturit – LRT.lt], nelabai galiu atvirauti telefonu, todėl, kad aš jūsų nežinau“, – nurodė pašnekovas, kurį 2012 m. Vyriausioji rinkimų komisija pripažino papirkinėjusį rinkėjus Šiaulių kaimiškojoje apygardoje.

Pasiūlius susitikti, L. Andrulis sakė galintis nusakyti kreipimosi esmę, o įmonių ir žmonių vardai esą ne jo kompetencija. Pašnekovas teigė gavęs skundą dėl stabdymo ir trukdymo išduoti licenciją. Pasak jo, svarbu, kad biurokratinė sistema netrukdytų verslui.

„Aš labai džiaugiuosi, kad jūs tai darot ir skiriat tokį didelį dėmesį šiam klausimui. Į mus daug žmonių kreipiasi su tokiais prašymais. Gal jūs galėtumėt padėti išspręsti? Neapsimetinėkim – aš suprantu, kas čia darosi. Esmė yra paprasčiausia: jeigu biurokratiniai mechanizmai trukdo, priežastys turi būti išsiaiškintos“, – kalbėjo L. Andrulis.

Toliau jis paaiškino tvarką: „Kai CAA pateiks atsakymą, mes paruošime raštą ir atsakysime tiems, kas kreipėsi. Mes nežinom, ar CAA yra kokie nors trukdžiai, todėl turime sulaukti atitinkamo atsakymo.“ Jo teigimu, kiekvienam rinkėjui turi būti aišku, kad jis gali kreiptis į Seimo narį pagalbos.

Nepavykus iš L. Andrulio sužinoti, kas konkrečiai A. Salamakino prašo pagalbos, LRT.lt dar kartą susisiekė su Seimo nariu ir paprašė paieškoti kreipimosi.

„Nuo „Aviacijos akademijos „Sabenavita“ kreipėsi Mindaugas Jakimavičius“, – atskleidė A. Salamakinas.

Susidomėjo FNTT

2013 m. FNTT pradėjo tyrimą dėl V. Razgaičio ir jo žmonos A. Razgaitienės realiai valdomų, tarpusavyje glaudžiai susijusių įmonių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje minimos „Sabenavita“, „Baltic Flight Academy“ (dabar – „Andruva“),  „Baltic Aviation Technic Center“, „Pilotų treniruočių centras“, „PTC-1“ , „PTC-2“, „BFA Ground Handling“, „Travel Time LT“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė Jorūnė Žeberskienė LRT.lt informavo, kad pareigūnai aiškinasi apie galimą sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimą, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą.

„V. Razgaičiui, A. Razgaitienei, Pauliui Biliūnui, Valiui Žilinskui ir dar keliems asmenims yra įteikti pranešimai apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo). Šiems įtariamiesiems yra paskirtos kardomosios priemonės, užtikrinančios jų dalyvavimą procese“, – rašoma prokurorės atsakyme.

Paprašyta patikslinti, kokios konkrečiai kardomosios priemonės yra skirtos šiems asmenims, J. Žeberskienė teigia nenorinti to daryti iš etinių sumetimų – tokia informacija susijusi su asmenų privačiu gyvenimu.

Pagal įvairias inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtariamiesiems gali grėsti ir viešieji darbai, ir net kalėjimas iki 8-erių metų.

„Herojai“ komentuoti atsisakė

Susisiekus su V. Razgaičiu, šis sakė esantis komandiruotėje, tačiau sutiko susitikti kitą savaitę. Deja, tada jo telefonas kelias dienas išjungtas, po to į skambučius neatsiliepė net ir skambinant iš kitų telefono numerių. Trečią savaitę pavyko prisiskambinti ir priminti pažadą susitikti.

– Nėra jokio reikalo susitikti.

– Gal tuomet galėtumėte atsakyti į klausimus telefonu?

– Negaliu į jokius klausimus atsakyti, nes nematau tam jokios priežasties.

– Žmonės skundžiasi, kad esate jiems skolingas dideles sumas.

– Tai yra netiesa [padeda ragelį – LRT.lt]

Tuo metu A. Razgaitienė atsakyti į klausimus atsisakė motyvuodama vykstančiu FNTT tyrimu: „Net negalvokit. Jokių komentarų – vyksta visokie tyrimai, visokie dalykai, ir jokių pokalbių nebus. Jokių kaltinimų niekas [pareigūnai – LRT.lt] nemeta, pirma išsiaiškinsim, o po to žiūrėsim.“

Receptas, kaip būti skolingam milijonus, bet nebankrutuoti

Iš viešai prieinamų teismų nutarčių ir žmonių, kuriems teko susidurti bei bylinėtis su Razgaičių įmonėmis, pasakojimų aiškėja, kaip herojus sugeba krautis pinigus iš bendrovių, darbuotojams nemokėti atlyginimų, tačiau ne kartą kelerius metus vilkinti bankroto paskelbimą ir tuo pačiu įpareigojimą grąžinti skolas.

Pasirodo, kad, kai tik kas nors kreipiasi į teismą dėl bankroto, Razgaičių teisininkai paruošia dokumentus, kurie įrodo, kad įmonė yra moki. Todėl teismų nutartyse kartojasi vis tas pats sakinys: „Byloje nebuvo nustatyti pagrindai iškelti bankroto bylą atsakovui, kadangi atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas, priešingai, nei teigia ieškovai, nėra nemokus.“

„Praeitais metais bandžiau iškelti bankroto bylą. Advokatas į teismą atnešė dokumentus, kad „Sabenavita“ „Pilotų treniruočių centrui“ užmokėjo 1 mln. litų. Klausiu, kaip užmokėjo, o jis rodo orderį. Ar taip gali būti, kad sandoris – 1 mln., ir įmonė išrašo orderį? Na, teismas tą dokumentą priėmė ir atmetė bankrotą“, – bandymą atgauti investicijas prisimena A. Baublys.

Savo įmonių mokumą Razgaičiai pagrindžia įvairių paslaugų ar paskolų sutartimis, kurios pasirašytos su... kitomis „herojų“ įmonėmis. Pavyzdžiui, norėjusieji bankroto bylą iškelti „PTC-1“ liko nieko nepešę, mat į teismą buvo pristatyti dokumentai, kurie įrodo, jog minėtai įmonei „Sabenavita“ tuoj pat paskolins 7 mln. 46 tūkst. 435 litus. Be to, „PTC-1“ gynėjas teisėjai pateikė šių dviejų įmonių sutartį, kuria „Sabenavita“ įsipareigoja nupirkti paslaugų už 25 mln. litų.

Kad būtų lengviau susigaudyti Razgaičių įmonių raizgalynėje, verta priminti, kad „Sabenavita“ – mokymų organizacija, kuri turi leidimą ruošti pilotus, o „PTC-1“ – tik „Boeing“ treniruoklio operatorius, kuris įrenginį gali nuomoti tokioms, CAA palaimintoms, įmonėms. Šių metų liepą, kai teismas nagrinėjo minėtą prašymą „PTC-1“ iškelti bankrotą, CAA „Sabenavitai“ jau buvo sustabdžiusi mokymo įstaigos pažymėjimą. Tai reiškia, kad A. Razgaitienės bendrovė nuo balandžio 10 d. iki pat dabar nebegali mokyti pilotų – visos klasės turi būti užrakintos. Tad kyla klausimas, ką gi tokio „Sabenavita“ galėtų nusipirkti iš „PTC-1“ už 25 mln. litų? Tačiau tokie dokumentai teismą įtikino – bankroto byla nebuvo iškelta.

A. Razgaitienės įmonė figūruoja ir kitose bankroto bylose, kurias įmonėms „PTC-1“ ir „Pilotų treniruočių centrui“ kelia DNB bankas (taip pat prie jų prisijungia, palyginti, ir smulkesni kreditoriai – bendrovės, buvę darbuotojai). Mat tuomet, kai V. Razgaitis iš šio banko paėmė milijonines paskolas, „Sabenavita“ dokumentuose buvo įrašyta kaip laiduotoja – bankui užstatė vieną „Boeing“ treniruoklį, kurio vertė – 1,89 mln. litų. Todėl, pasak viešai prieinamų teismo nutarčių, DNB bankas „Pilotų treniruočių centrui“ reiškia pretenzijas dėl 3,12 mln. litų, o „PTC-1“ – dėl 4,25 mln. litų, iš viso – beveik 7,4 mln. litų.

Spalio 16 d. vykęs Lietuvos apeliacinio teismo posėdis kreditoriams buvo sėkmingesnis – nutartis skelbia, kad žemesnės instancijos teismas buvo neteisus, nekeldamas bankroto, todėl įpareigojo klausimą vėl nagrinėti iš esmės.

Dar viename prašyme dėl bankroto iškėlimo „Sabenavitai“ matyti, kad „Swedbank“ iš įmonės bando išsireikalauti 0,7 mln. litų. Šių metų liepos 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuri pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimui bankroto nekelti, rašoma, kad „Sabenavita“, aiškindama, kad yra moki, teismui pateikia tokius duomenis: „UAB „Sabenavita“ nurodo turinti 19 722 331 Lt turto, kurį sudaro 9 638 736 Lt ilgalaikio turto, 1 495 254 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų.“ Ieškovai tokiems skaičiams nepritarė ir bandė įrodyti, kad šios sumos nepagrįstos, tačiau nieko nepešė.

Ką daryti, jei bankrotas – neišvengiamas?

Nors dėl kai kurių V. Razgaičio įmonių bankroto kitos bendrovės ir buvę darbuotojai kovoja kelerius metus, „Baltic Flight Academy“ šių metų pradžioje mokumo nebepavyko įrodyti.

Ir nors 2013 m. ši Razgaičių įmonė gavo verslo „Gazelės“ apdovanojimą už tai, kad įmonės pardavimai per 2009–2012 m. išaugo net 450 proc., Vilniaus apygardos teismo sprendimu įmonei nutarta iškelti bankroto bylą. Įmonės vardu vienintelė akcininkė A. Razgaitienė kartu su vadovu V. Razgaičiu tokį sprendimą užginčijo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas kovo 21 d. nusprendė palikti galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Tačiau per tą laiką, kol buvo nagrinėjamas „Baltic Flight Academy“ skundas, bendrovėje įvyko didelių pokyčių – pasikeitė akcininkas. Dar daugiau – įmonė pakeitė pavadinimą. Sausio 24 d. Registrų centre buvo įregistruoti dokumentai, kurie patvirtina, kad nuo šiol buvusį šeimos verslą perima Paulius Biliūnas (taip pat įtariamasis FNTT tyrime), kuris jau po poros dienų įmonę pervadino į UAB „Andruva“. Pasikeitė ir įmonės adresas Vilniuje – vietoje Vydūno g. 18-84, kur registruota dauguma Razgaičių įmonių, dabar įrašyta Žarijų g. 2A. Tokiu būdu Įmonių bankroto valdymo departamento informacijoje „Baltic Flight Academy“ pavadinimo nebematyti.

Minėtam P. Biliūnui, Registrų centro duomenimis, įvairiose Lietuvos vietose priklauso ar jis vadovauja dar 44 įmonėms (6 iš jų bankrutuoja). Šiame sąraše ne vieną kartą pasikartoja minėtas adresas Žarijų gatvėje. Be to, 27-erių vyras iš Razgaičių yra nusipirkęs ir kitų įmonių, kurios šiuo metu taip pat bankrutuoja ir yra įtrauktos į FNTT tyrimą: „BFA Ground Handling“, UAB „Travel Time LT“. Jų adresas šiuo metu taip pat nurodytas Žarijų gatvėje. Rekvizitai.lt duomenimis, šiuo adresu Vilniaus pakraštyje yra registruotos 48 įvairios bendrovės.

Prieš bankrotą ar tyrimus pakeistas bendrovės pavadinimas gali labai apsunkinti pareigūnų darbą – teisėsaugininkams tampa kur kas sunkiau surasti buvusius savininkus, įmonės dokumentus, visos procedūros užtrunka kur kas ilgiau. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-26 paskelbta nutartis leidžia manyti,  kad kažkas panašaus įvyko ir su šiomis įmonėmis, kurias perėmė P. Biliūnas. Teismas, remdamasis Bankroto įstatymu, 5-eriems metams uždraudė vyrui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tokia teisė atimta, remiantis minėto įstatymo punktu, kuris skelbia, jog tokios sankcijos taikomos tiems, kurie vengia pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdo procedūroms.

FNTT įtaria dar vieną asmenį – jau minėtą V. Žilinską. Registrų centro duomenimis, jam visoje Lietuvoje priklauso ar priklausė 40 įmonių. Jų sąraše matoma, kad vyras vadovavo bendrovei „BFA Ground Handling“ bei buvo jos akcininkas.

CAA: negalime sužiūrėti Razgaičių finansinių machinacijų

Aviacijos verslą Lietuvoje prižiūri CAA, kuri yra pavaldi Susisiekimo ministerijai. Tiek skrydžių bendrovėms (kokia buvo per V. Razgaičio įmonę Kipre valdoma „Aurela“), tiek mokymo įstaigoms (kaip „Baltic Flight Academy“ ir „Sabenavita“) reikia atitikti begalę reikalavimų, norint gauti leidimą vykdyti tokią veiklą. Mokymų įstaigos tikrintojams turi įrodyti ne tik tai, kad turi reikiamos kvalifikacijos personalą, bet ir parodyti įrenginius bei patalpas, kuriose vyks mokymai.

Bėda, pasirodo, ta, kad ši institucija nekontroliuoja tokių įmonių finansinių pajėgumų (išskyrus avialinijas). Todėl Razgaičių įmonių apgauti studentai, kurie kreipėsi į CAA, jokios pagalbos nesulaukė. Įstaiga užsienio šalių piliečių kreipimųsi net neperdavė pareigūnams. Ir nors įmonių skolos valstybei, privačių asmenų kreipimaisi į teismą yra vieši, CAA dėl tokių dalykų  Razgaičių įmonių veiklos nestabdė. Licencijos ir pažymėjimai buvo atimti tada, kai iš mokymo įstaigų išėjo darbuotojai, be kurių bendrovės nebegali veikti.

A. Matkevičius būtent ir buvo toks „Baltic Flight Academy“ mokymų vadovas, be kurio organizacija negali ruošti pilotų. Kai jis nusprendė išeiti, teko gerokai pavargti. Vyras įmonę palikti nusprendė ne tik dėl užmokesčio vėlavimo bei nemokėjimo.

„Po CAA atlikto audito pastebėjau, kad studentai savaitę skraido be draudimo. Pats lėktuvas buvo apdraustas, bet pilotai – ne. Todėl aš sustabdžiau skrydžius. Gavau grasinantį skambutį iš V. Razgaičio. Jis klausė, kodėl taip pasielgiau, sakė, kad turėčiau sumokėti jam kompensaciją už nuostolius. Aiškinau, kad, jeigu kas nors atsitiks, mes atsidursime prokuratūroje“, – incidentą prisimena pašnekovas.

Tačiau CAA Personalo licencijavimo skyriaus vedėjas S. Čivilis, prisiminęs šį auditą, sako, kad toks pažeidimas nėra grubus – „Baltic Flight Academy“ buvo įpareigota pasitaisyti ir tai padarė.

„Ten buvo draudimas, bet ne visai tinkamas. Reikėjo pakoreguoti, jie tai padarė. Draudimas turi būti detalizuotas, o ten instruktoriai ar mokiniai nebuvo labai aiškiai įvardyti“, – paaiškina specialistas.

A. Matkevičius pasakoja, kad vėliau dar labiau sunerimti privertė ir gaunami laiškai iš kitų įmonių.

„Anksčiau užsakinėdavome kuro mėnesiui, paskui – 2 savaitėms. Dar vėliau tiekėjai neatveždavo prekės, jei nebūdavo sumokėta iš anksto. Po to pasitaikydavo tokių situacijų, kad mes išsinuomodavome lėktuvą, skraidydavom, o paskui V. Razgaitis už tai nesumokėdavo. Gaudavau laiškus, kad nesumokėta. Sumos būdavo 5–10 tūkst. eurų. Jos nedidelės, bet taip būdavo dažnai“, – sako buvęs „Baltic Flight Academy“ darbuotojas, kuris tikina, kad įmonė tikrai turėjo galimybių susimokėti – studentų netrūko.

„O jis man dar yra parašęs: „Tu per daug sąžiningas“, – prisimena A. Matkevičius.

Kai vyras nusprendė nebesitaikstyti su nemokamu atlyginimu ir nusprendė išeiti, V. Razgaitis atmetė jo pareiškimą. Antrą kartą atsisakė jį registruoti. Pašnekovo teigimu, viršininkas žinojo, kad be mokymų vadovo CAA tuoj pat sustabdys įstaigos licenciją.

„Trečią kartą pagudravau – nunešiau pareiškimą administratorei, kai jo nebuvo, ir ji užregistravo. Tačiau ir tada V. Razgaitis manęs neatleido. Kreipiausi į Darbo ginčų komisiją, VMI, pranešiau, kad niekaip negaliu išeiti iš darbo. Tada pagal procedūras informavau CAA, kad ten nebedirbu“, – sako A. Matkevičius.

CAA direktoriaus pavaduotojas buvo V. Razgaičio pavaldinys

Žurnalistinio tyrimo metu kalbinti aviatoriai sako, kad ši sritis Lietuvoje – gana maža, todėl specialistai vieni kitus pažįsta, daug kam yra tekę kartu dirbti. Pavyzdžiui, CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas 2008–2013 m. taip pat dirbo pilotu „Aureloje“. Taigi porą metų dirbo ir tada, kai šią skrydžių bendrovę nusipirko „Servolian Investments Ltd“, kurios visos akcijos nuo 2013 m. kovo perėjo V. Razgaičiui.

„Pabrėžiu, kad tai dariau savo asmeninio poilsio sąskaita. Imdavau atostogas ir skrisdavau. Buvo vieni metai, kai suskraidžiau labai daug – 400 val. (16,6 dienos). Paskui skraidžiau mažiau – vidutiniškai 100–150 val. per metus (4,2–6,3 dienos)“, – apie piloto darbą „Aureloje“ LRT.lt pasakoja A. Šumskas.

CAA direktoriaus pavaduotojas atlygio už atliktą darbą neslepia – buvo laikas, kai už skrydžio valandą gaudavo 9 tūkst. litų. Paskui tvarka įmonėje pasikeitė, ir A. Šumskas maždaug nuo 2010 m. gaudavo fiksuotą 5 tūkst. litų per mėnesį mokestį – nesvarbu, ar išvis kur nors skrisdavo, ar ne.

Pilotas aiškina, kad tokia situacija su etika nesikerta, mat tai leidžia teisės aktai: ES direktyvos reikalauja, kad CAA dirbtų bent keli specialistai, kurie skraido pagrindiniais aviakompanijų naudojamais orlaivių tipais.

„Maždaug prieš 5-erius metus per CAA auditą buvo nustatytas rimtas trūkumas – nėra žmonių, kurie skraidytų reaktyviniais lėktuvais. Užpraeitais metais auditoriams pavyko įrodyti, kad CAA dirba trys žmonės, kurie skraido transportinės kategorijos orlaiviais“, – tvirtina A. Šumskas, po „Aurelos“ bankroto skraidantis „Grand Cru Airlines“ orlaiviais.

Tačiau šių metų vasarą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad A. Šumskas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, mat pasirašė sprendimus, susijusius su „Aurela“.

„Vykdydamas Nuolatinės civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo komisijos pirmininko funkcijas, A. Šumskas 2013 m. kovo 20 d. pasirašė šios komisijos aktą dėl UAB „Aurela“ vežėjo pažymėjimo, o 2013 m. rugpjūčio 5 d., pavaduodamas Civilinės aviacijos administracijos direktorių, pasirašė įsakymą panaikinti UAB „Aurela“ vežėjo pažymėjimą“, – rašoma komisijos sprendime.

Pats specialistas tikina tiesiog nežinojęs tam tikrų įstatymų nuostatų.

„Aš, pavaduodamas atostogaujantį direktorių, kai jau 4 mėn. nebedirbau „Aureloje“, pasirašiau vežėjo pažymėjimo atšaukimą. Tačiau, pasirodo, to negalėjau daryti 12 mėnesių po to, kai nutraukiau darbo santykius. Aš apie tai, atvirai sakant, nežinojau, – teisinasi A. Šumskas. – Gyniau viešąjį interesą – stabdžiau aviakompanijos veiklą, kuri neatitinka reikalavimų, tačiau įstatymas yra toks, koks yra.“

Paklaustas, ar dirbdamas „Aureloje“ bendraudavo su V. Razgaičiu, A. Šumskas tikina, šis su interesų konfliktu nesusijęs.

„Čia su V. Razgaičiu niekuo nesusiję. Kai jis atėjo, kompanija jau praktiškai vegetavo. Net nežinojau, kad čia V. Razgaitis perėmė. Turėjau žinių, kad tai kažkokia Kipre registruota kompanija. V. Razgaitis visą laiką mušėsi į krūtinę, kad jis „ne prie ko“. Bet paskui kažkaip pasirodė, kad jis „prie ko“, – aiškina A. Šumskas.

Pėdsakai „Aureloje“ – ne taip ir sunkiai randami

„Aurela“ 2011 m. buvo parduota. A. Šumskas prisimena, kad tuo metu buvęs bendrovės savininkas Saulius Karosas, gerai žinomas naftos prekybos tarpininkavimo versle, sakė nenorintis, kad jo pavardė būtų matoma įmonės bankroto dokumentuose. Taip „Aurela“ pateko į Kipre 2010 m. vasarą užregistruotos įmonės – „Servolian Investments Limited“ – rankas. Tuo metu vienintelė šios įmonės akcininkė buvo kita ten pat registruota kompanija „Zoulian Consultants Limited“, o jos vadovė – Helen Kinani. 

Po „Aurelos“ pardavimo tuometinis įmonės vadovas Valdas Barakauskas (dabar – UAB „Grand Cru Airlines“ direktorius) buvo atleistas, o jo vietą užėmė Ramūnas Valantinas. Tuo pat metu pats V. Razgaitis visiems sakėsi su šia bendrove neturintis nieko bendra. Kipro registro duomenys rodo, kad iki „Aurelos“ bankroto (kuris paskelbtas 2013-06-20) likus keturiems mėnesiams, „Servolian Investments Limited“ akcijas ir vadovo kėdę perėmė V. Razgaitis.

Tačiau LRT.lt gavo dokumentą, kuris V. Razgaitį su „Servolian Investments Limited“ sieja kur kas anksčiau, nei „herojus“ perėmė akcijas. „Aurelos“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole 2012-11-26 rašoma, kad vienintelis „Aurelos“ akcininkas „Servolian Investments Limited“ įpareigoja V. Razgaitį įforminti darbo sutartį su naujai išrinktu bendrovės generaliniu direktoriumi R. Valantinu.

2013 m. vasarą „Aurelai“ buvo paskelbtas bankrotas, Garantinis fondas 108-iems darbuotojams išmokėjo 709 tūkst. litų (kiekvienam vidutiniškai po 6,5 tūkst. litų). O šiuo metu viešai prieinamose teismų nutartyse matyti, kad „Aurelos“ bankroto administratorius bando iš kitų, su Razgaičiais susijusių, įmonių („Sabenavita“, „Baltic Flight Academy“ (dabar „Andruva“), „PTC-1“) atsiimti dar 46,5 tūkst. už išrašytas sąskaitas-faktūras.

CAA: V. Razgaičio neužstojame

CAA tikina V. Razgaičio įmonių neproteguojanti – elgiasi taip pat, kaip ir su kitais. A. Šumskas sako, kad, jei įmonė nemoka atlyginimų darbuotojams, tai yra pirmas ženklas, kad veiklą reikia stabdyti. Ir nors viešai prieinamose teismų nutartyse matyti, kad buvę darbuotojai bylinėjasi su įmonėmis dėl keliasdešimties tūkstančių litų neišmokėtų algų, jie konkrečiai į CAA nesikreipė.

„Niekada negirdėjau tokio kreipimosi dėl „Aurelos“. Galime tikrinti dokumentų valdymo sistemą. Atmintim dar nesiskundžiu. Būčiau tikrai atkreipęs dėmesį“, – tikina A. Šumskas.

Paminėjus teismo procesus, kuriuose ir kitų įmonių darbuotojai gina savo teises, CAA direktoriaus pavaduotojas sako: „Į šiuos klausimus negaliu atsakyti, kadangi tos bendrovės yra kuruojamos Personalo licencijavimo skyriaus. Detaliai to negaliu pasakyti. Todėl nenorėčiau atsakinėti už kitus. O „Aurelą“ žinau, kaip kuruojantis skrydžių priežiūros skyrių.“

– Kaip direktoriaus pavaduotojas Jūs esate informuotas, jei įstaiga sužino apie kažką negero?

– Be abejo.

– Ar per paskutinius kelerius metus girdėjote nusiskundimų Razgaičių įmonių veikla?

– Nuo 2013 m. žinome, kadangi prasidėjo teisėsaugos veiksmai. Tačiau yra kitos institucijos, kurios kontroliuoja finansinį veiklos teisėtumą. CAA tik žiūri, kiek kompanijos atitinka civilinės aviacijos ūkio subjektams keliamus reikalavimus. Į finansus mes nežiūrime, tik aviakompanijų (kokia buvo „Aurela“) finansinę situaciją seka Oro susisiekimo komisija.

Tuo metu S. Čivilis sako žinojęs apie Razgaičių darbuotojų problemas.

„Aišku, gal jie nuskriausti, mes nepritariam ir smerkiam, kad nemokėjo atlyginimų, bet jie kažkodėl kentėjo. Jie raštu į mus nesikreipė, tik žodžiu. Tai mes sakom – surašykit, tada mums bus pretekstas stabdyti šitos organizacijos veiklą“, – prisimena CAA darbuotojas.

Paklaustas, ar CAA yra žinoma, su kokiomis įmonėmis yra susijęs V. Razgaitis, S. Čivilis atsako: „Prašo, kad „Vilniaus aviacijos akademijai“ būtų suteiktas mokymo įstaigos pažymėjimas. Dar yra ir kitos įstaigos – „Aviacijos akademija „Sabenavita“ – dokumentai. Taip, čia jo! Visi žino, čia nėra jokios paslapties. Nesvarbu, kad registre yra tas R. Valantinas. Jis yra kažkoks V. Razgaičio giminaitis. Bet aš nelendu į šituos dalykus.“

Dėl CAA darbo ir reagavimo į Razgaičių veiklą šią vasarą Susisiekimo ministerijoje buvo sudaryta komisija. Konkrečių pažeidimų ji nenustatė, tačiau pabrėžė, kad kai kurioms įstaigos procedūroms trūksta reglamentavimo. Be to, komisija priminė, kad CAA turi teisę ir be papildomų reguliavimų kreiptis į teisėsaugą, jeigu gauna pranešimų apie neteisėtą veiklą.

Kalbant su S. Čiviliu ir A. Šumsku, jie akcentavo rašytinio kreipimosi į CAA svarbą – tik tuomet tarnyba gali imtis kažkokių veiksmų. Tuo metu pagalbos žodžiu atėjusiems prašyti studentams iš Ukrainos buvo patarta kreiptis į teisėsaugininkus. Ne ką tepadėjo ir Portugalijos piliečio išsiųstas rašytinis skundas CAA ir Užsienio reikalų ministerijai. Pastaroji tiesiog persiuntė CAA atsakymą.

„Portugalui reikėtų kreiptis į teisėsaugą, kadangi nesąmonė parašyta sutartyje“, – reziumuoja S. Čivilis.

A. Šumskas: eilinį kartą beliko pasakyti griežtą „nu nu nu“

Šių metų sausį CAA gavo užklausą iš Tadžikistano Transporto ministerijos Valstybinės transporto priežiūros ir reguliavimo tarnybos. Buvo prašoma patvirtinti, kad tos šalies piliečiui „Sabenavitos“ išduotas sertifikatas egzaminuoti pilotus yra teisėtas. Bėda ta, kad tokius sertifikatus turi teisę išduoti tik CAA. Todėl toks V. Razgaičio pasirašytas popierius neturi jokios galios.

CAA tai ir paaiškino kitos valstybės pareigūnams ir tuoj pat išsikvietė „Sabenavitos“ vykdantįjį direktorių V. Razgaitį pasiaiškinti. Be to, kelioms dienoms sustabdė pačios įmonės veiklą.

„Čia pasielgė avantiūristiškai – „ant durniaus“. Jis sėdi, mes klausiam, o jis – kaip įvaryta į kampą pelytė. Tame pažymėjime nebuvo registracijos numerio, o bet kokiam pažymėjime turi būti“, – sako S. Čivilis.

Į CAA prisistatęs V. Razgaitis specialistus ėmė tikinti, kad šį pažymėjimą Tadžikistano piliečiui išrašė kaip pavyzdį. O paklaustas, kodėl ant to popieriaus nėra žodžio „pavyzdys“, teigė, kad tai – žmogiška klaida.

Galiausiai pati institucija tik paskėsčiojo rankomis – pažymėjimas neatrodo net panašiai į tokį, kokius išduoda CAA. Todėl ir nėra jokio teisinio pagrindo toliau aiškintis – tai ne dokumentų padirbinėjimas.

CAA direktoriaus pavaduotojo A. Šumsko žodžiais, susitikimo metu V. Razgaitis mušėsi į krūtinę.

„Padaryta didelė klaida, žinau, kad neturiu teisės [tokių pažymėjimų išduoti – LRT.lt]. Tikrinkit mano pažymėjimų išdavimo žurnalus, niekur nematysit užregistravimo. Čia yra mano, mano žmonių klaida, įrodykit kitaip“, – susitikimo metu V. Razgaičio sakytus žodžius perpasakoja A. Šumskas.

Jis sako, kad liko tik pagrūmoti pirštu: „Beliko pasakyti eilinį kartą griežtą „nu nu nu“ – jei panašus atvejis pasikartos, žinok, į nieką nežiūrėsim.“

CAA papildomų veiksmų esą negalėjo imtis ir dar dėl vieno niuanso – po kelių dienų jie iš Tadžikistano gavo raštą su netikėtu atsiprašymu. Ten rašoma, kad Tadžikistano Transporto ministerijos Valstybinės transporto priežiūros ir reguliavimo tarnyba suklydo ir pirmąjį kreipimąsi reikėtų laikyti niekiniu.

Kalbinti CAA pareigūnai nesiėmė spėlioti, kodėl tadžikas, žinodamas, kad turi tik pavyzdinį sertifikatą, jį nunešė į ministeriją ir prisistatė Lietuvos įgaliotu pilotų egzaminuotoju, tačiau S. Čivilis, paklaustas nuomonės apie užklausos atšaukimą, numojo ranka.

„Visi draugai – anksčiau mokėsi tose mokyklose, į kurias suvažiuodavo iš visos Sovietų Sąjungos“, – mano S. Čivilis.

Įmonių įkūrė ir kitose šalyse

V. Razgaitis bendrovių yra įkūręs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Kipre, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje. Dažnai įmonių pavadinimuose matyti tie patys žodžiai, kaip ir Lietuvoje registruotų bendrovių.

V. Razgaitis Prancūzijoje, Tulūzoje, įkūrė „Baltic Flight Academy (France)“. Jam dirbęs Pierre`as Vaughanas, kalbėdamas su LRT.lt, apgailestavo, kad ši pilotų mokykla tegyvavo 3 mėnesius.

„Taip nutiko dėl lėšų ir investicijų trūkumo iš Vaclovo pusės. Aišku, tai, kaip jis pasielgė, buvo legalu, tačiau jis paliko skolų“, – trumpą darbą pas V. Razgaitį prisimena prancūzas.

Ši įmonė, Prancūzijos Prekybos ir įmonių registro duomenimis, su 1 tūkst. eurų kapitalu buvo įregistruota 2012 m. pabaigoje, o šių metų spalio mėnesį Tulūzos teismas ją likvidavo.

Bendrovė su 100 svarų kapitalu „Sabenavita Consulting Limited“, Jungtinės Karalystės registro duomenimis, buvo įkurta 2011 m. pabaigoje, likviduota – 2014 m. pavasarį.

2013 m. pradžioje A. Razgaitienė Danijoje užregistravo įmonę pavadinimu „Danske Vinger ApS“ su 80 tūkst. kronų kapitalu (apie 37 tūkst. litų). Danijos „BiQs“ įmonių duomenų bazėje nurodyta, kad 2014 m. pavasarį bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į „Sabenavita ApS“. Iš pradžių įmonės vadovu buvo paskirtas V. Razgaitis, o nuo 2014 m. gegužės juo tapo sutuoktinių žentas M. Jakimavičius.

Nuo 2004 m. (kai buvo įkurta „Sabenavita“) Razgaičių pradėta kurti aviacijos verslo imperija šiuo metu po truputį griūna – bent penkios įmonės bankrutuoja, dar dėl bent trijų bankroto kovoja bankai ir buvę darbuotojai, kurie neatgauna sąžiningai uždirbtų pinigų. Be to, galimas pinigines machinacijas tiria FNTT. Tačiau atrodo, kad „herojai“ nenuleidžia galvų – žentas kuria naują aviacijos mokyklą panašiu pavadinimu ir pyksta, kad CAA per lėtai dirba. O pats V. Razgaitis įsitikinęs, kad žmonės, pasakojantys apie skolas, tiesiog meluoja.

Jei esate nukentėję dėl Razgaičių veiksmų, susisiekite su LRT.lt el. pašto adresu [email protected]