- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šildymo kainos ir pinigines suploninantis šildymo sezonas išlieka mūsų tautiečių galvos skausmu. Išlaidos, šildantis būstą, Lietuvos gyventojus baugina dar šildymo sezonui neprasidėjus. Tai patvirtino ir lizingo paslaugas teikiančios bendrovės „Mokilizingas“ inicijuota gyventojų apklausa. Kaip galėtume sumažinti šildymo išlaidas ar bent gyventi šilčiau?
Taupyti gali ir buto savininkai
Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 proc. būste sunaudojamai energijai skirtų išlaidų. Todėl nenuostabu, kad šildymo paslaugas tyrimų bendrovės „Prime Consulting“ atliktos apklausos dalyviai nurodė kaip vieną svarbiausių prioritetų, už kurį jie norėtų mokėti lizingu.
„Tai rodo, kad daugeliui žmonių nėra lengva savo biudžete rasti rezervų ir sumokėti visą šildymo mokestį iš karto. Jie norėtų finansinio saugiklio ir galimybės gauti paslaugą, atsiskaitant už ją lankstesniais būdais“, – sakė bendrovės „Mokilizingas“ pardavimo skyriaus vadovas Saulius Kuliešius. Lizingo paslaugas teikiančios įmonės pardavimo skyriaus vadovas tokią išeitį ir galimybę įvardija kaip netolimos ateities sprendimą.
Tuo tarpu būsto administravimo paslaugas teikianti bendrovės „Mano būstas“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis primena, kad šildymo išlaidas sumažinti padėtų ir nefinansinės priemonės.
Bendrovės „Mano būstas“ atstovas atkreipia dėmesį, kad net ir individualios šildymo apskaitos neturinčiuose butuose galima gyventi šilčiau. Tereikėtų prisiminti elementarius dalykus ir išmesti iš galvos keletą mitų apie šilumos taupymą.
7 mitai apie šilumos taupymą
1. Šilumą atspindintys ekranai – atgyvenusi ir neefektyvi priemonė. Iš tiesų jie gali net 1–2 laipsniais padidinti šildomos patalpos oro temperatūrą. Šie ekranai yra paprasti folijos lakštai, kuriuos galima įsigyti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje vos už kelis eurus. Šie ekranai montuojami už radiatorių palei sieną. Ekspertų teigimu, jie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių.
2. Seni langai pasmerkia buto gyventojus šalti arba švaistyti šilumą. Tai nėra absoliuti tiesa. Langų sandarinimas padeda sutaupyti iki 5,7 proc. šilumos. Žinoma, senus langus, kurie yra be stiklo paketo, geriausia būtų pasikeisti naujais. Vis dėlto, jei nėra galimybių tai padaryti, „greitoji pagalba“ – užlipdyti tarpus izoliacinės medžiagos juostomis. Šilumos nuostolius gali padėti sumažinti ir į senų langų rėmus įstatytas trečias stiklas bei ant esamų stiklų užklijuota šilumą atspindinti plėvelė. Minėtą plėvelę galima įsigyti specializuotose statybinių medžiagų parduotuvėse. Langų sandarinimas yra išeitis ir tiems, kurių butuose yra nesandarūs, nekokybiški, netinkamai sumontuoti plastikiniai langai. Sandarinti langus galima įvairiomis medžiagomis – vata, laikraščiais ar guminėmis, poliuretano putų juostomis. Sandarinti reikėtų ir plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos.
3. Mažiausiai šilumos prarandama naudojant langų mikroventiliacijos režimą. Tai irgi neatitinka tikrovės. Geriausia butą vėdinti trumpai, bet intensyviai. Šilčiau gyvensime ir geriau išvėdinsime patalpas, jei keletą minučių praversime langus ir įleisime šviežio oro, nei ilgą laiką laikysime langus mikroventiliacijos režime. Naudingiausias būtų trumpas keleto minučių skersvėjis.
4. Šaltuoju sezonu butą geriausia vėdinti, naudojant gartraukį. Netiesa. Priešingai, norint sutaupyti šilumos, nederėtų laikyti be reikalo įjungtų gartraukių, ventiliatorių. Jie ne tik išvalo orą, bet ir ištraukia šilumą.
5. Virš radiatorių įrengtos lentynos ir palangės trukdo šildymui. Deja, yra priešingai. Įrengus lentyną virš radiatoriaus šilto oro srautas bus nukreipiamas į kambario vidų, užuot kilęs į palubę. Tiesa yra ta, kad nereikėtų radiatorių užstatyti baldais, dekoracijomis, neuždengti juos grotelėmis. Be to, patartina dažniau valyti dulkes nuo radiatorių, nes jos sumažina šilumos atidavimą aplinkai.
6. Šilumos sutaupoma užtraukus užuolaidas. Kai kuriais atvejais, deja, yra atvirkščiai. Saulėtą dieną patartina atitraukti užuolaidas ir leisti saulei prišildyti butą. O štai naktį pravartu laikyti nuleistas žaliuzes – tokioje padėtyje jos prilygsta papildomam stiklui.
7. Dideli baldai prie išorinių buto sienų – pelėsio priedanga. Vis dėlto tiesa yra ta, kad šitaip statomi baldai kuria papildomą šilumos varžą ir sulaiko bute daugiau šilumos. Tuo tarpu pelėsio atsiradimą labiausiai skatina ne baldų statymo būdas, o prastai vėdinama patalpa, nes pelėsiai mėgsta drėgmę.
Bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Prime Consulting“, apklaususi beveik 1000 penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenančių respondentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...