Jo teigimu, nepriklausomai nuo oro sąlygų patalpose nuolat turėtų būti palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra.

„Šildymas neturėtų būti kažkokia duotybė, tai yra normali sanitarinė, higieninė sąlyga, kuri turi būti palaikoma patalpose nepriklausomai, kas yra išorės oro klimatinės sąlygos. Mes turėtume prie šito irgi eiti palaipsniui atsisakydami šitos komandinės valdymo sistemos“, – LRT radijui antradienį sakė V. Lukoševičius.

„Svarbiausia, kad šildymo metu turėtų būti palaikomos sanitarinės sąlygos, 18–20 laipsnių patalpose turi būti išlaikoma. Priešingu atveju, tai jau yra žmogaus teisių pažeidimas“, – pridūrė jis.

18–20 laipsnių patalpose turi būti išlaikoma. Priešingu atveju, tai jau yra žmogaus teisių pažeidimas.

V. Lukoševičius pakartojo, kad apskritai nereikėtų skelbti šildymo sezono pradžios ir pabaigos – automatizuoti prietaisai matuoja lauko ir vidaus temperatūrą ir šildo tiek, kiek reikia.

Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas sutiko, kad gyventojai turėtų patys apsispręsti, kada išjungti šildymą.

Vis dėlto, anot jo, šildymo sezono pradžios ir pabaigos skelbimas yra susijęs su kompensacijomis gyventojams.

„Tikrai reikėtų grįžti prie to klausimo, ir jau ne pirmus metus šnekame, kada savivaldybė neturėtų reguliuoti gyventojams, kada pradėti šildymą, kada baigti, o viskas turėtų būti užtikrinama pagal poreikį“, – LRT radijui sakė K. Karosas. 

Jo teigimu, Vilniuje šildymą nuspręsta išjungti atsižvelgiant į pirmos balandžio pusės oro temperatūrą – devynias dienas ji buvo aukštesnė nei 10 laipsnių.

Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, tuo metu Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis nebuvo nutrauktas.

Šildymo sezoną savivaldybės gali baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių.