Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad ateityje keisis pirkimo įpročiai, viešbučių teikiamų paslaugų daugės, o biurai taps dar komfortiškesni.

Pirks miesto centre

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad ateityje klaipėdiečiai nesigrūs apsipirkinėti į didžiuosius prekybos centrus, o naujų daiktų galės įsigyti vaikščiodami Danės krantinėmis.

Šiuo metu yra rengiami net trys projektai, kurie nukreips pirkėjų srautus nuo „Akropolio“ miesto centro link.

Bendrovės „Colliers International“ Vertinimo ir konsultavimo departamento direktorius Mindaugas Kulbokas mano, kad klaipėdiečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, ateityje galės apsipirkti pėsčiųjų gatvėse.

Manoma, kad tuomet keisis pirkėjų įpročiai. Šiandien jie yra susižavėję „Akropoliu“, o ateityje galės apsipirkti ir miesto centre, ne tik judėdami viena kryptimi – nuo Senojo turgaus Manto gatve, bet ir palei Danės upę.

Vienas iš jų – jau pradėtas įgyvendinti projektas „Jūros vartai“. Palei Danės upę penkių hektarų ploto teritorijoje, nuo kruizinių laivų terminalo iki Senosios perkėlos bei Piliavietės, ketinama statyti prekybinę galeriją su biurais ir gyvenamaisiais būstais viršuje. Jį įgyvendina bendrovė „Eika“.

Kruiziniais laivais atplaukusiems turistams nebereikės važiuoti autobusais apsipirkti į „Akropolį“.

Atlikę nekilnojamojo turto rinkos tyrimus, ekspertai nustatė, kad šiuo metu didžiųjų prekybos centrų Klaipėdoje jau pakanka – pasiūla atitinka paklausą. Todėl ateityje prekybos centrų turėtų steigtis mažiau, o nauji projektai turėtų būti itin išskirtiniai, kad pritrauktų nuomininkus.

Manoma, jog jaukios, mažos parduotuvės steigsis daugiafunkciniuose pastatuose, kuriuose bus ir biurų, ir gyvenamosios paskirties būstų.

Biurai taps patogesni

Pastaruoju metu pagreitį yra įgavęs biurų vystymasis.

M.Kulbokas teigė, kad Klaipėdoje ryškėja tendencija įmonėms ne pirkti pastatus, o nuomotis biurus.

„Klaipėdoje įmonės sparčiai plečiasi. Todėl joms patogiau yra įsikurti ne nuosavame pastate, kurį išaugus reikės parduoti, o nuomojamose patalpose“,- teigė jis.

Finansiškai pajėgesnių įmonių, kurių Klaipėdoje vis daugėja, akį traukia tik biurai su privalumais. Jos ieško patalpų iki 120 kvadratinių metrų ploto.

Viešbučiai – palei pajūrį

Į Klaipėdą užsuka žmonės ne tik verslo reikalais, bet ją atranda ir turistai.

M.Kulbokas mano, kad, jei ateityje bus siūloma daugiau pramogų, teikiamų nakties metu, daugiau turistų liktų uostamiestyje ir nakvoti.

Viešbučiai ne vasaros sezono metu patiria didžiulių apyvartos svyravimų. Todėl reiktų susirūpinti, kokias pramogas galima būtų mieste svečiams siūlyti žiemą, kad šie svyravimai išsilygintų.

Viešbučiai ir patys ima teikti paslaugas, kurios trauktų turistus ne vasaros sezono metu. Dauguma jų siūlo pirčių, baseinų, SPA, konferencijų centrų nuomos paslaugas.

Pastebima, kad daugėja į Klaipėdą, Nidą, Palangą ir Šventąją atvykstančių lietuvių poilsiautojų.

Labai aktyviai statybos šiuo metu vyksta Šventojoje. Čia statomas įspūdingai atrodysiantis viešbutis „Kuršių kaimas“, šalia - poilsio namų kompleksas „Elija“.

Investuotojai išnaudoja ir kitas laisvas pajūrio zonas. Per kelerius pastaruosius metus nemažai naujų viešbučių, pirčių, kavinių ir restoranų atsidarė netoli Palangos: poilsio kompleksas „Medūza“, vila „Smėlio takas“.