- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė priėmė galutinį sprendimą Palangos miesto savivaldybei perduoti Šventosios uostą.
Du papildomi sklypai
Patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei perduota 209,6 ha uosto išorinio reido teritorija ir 16,1001 ha uosto teritorija, kurioje 7,3955 ha sudaro uosto vidinė akvatorija. Likusi 8,7046 ha yra Šventosios uosto žemės dalis.
Šventosios uosto išorinio reido dalis ir vidinės akvatorijos plotas yra nepakitęs nuo 2009 metų, kai tuometinis premjeras Andrius Kubilius sukūrė atskirą Šventosios uostą ir pavedė jį valdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tuomet žemė prie Šventosios uosto sudarė 7,9410 ha.
Per 9 metus prie Šventosios uosto buvo prijungti du nauji sklypai - atitinkamai 0,6657 ha ir 0,0979 ha ploto. Net ir prijungus tuos sklypus prie Šventosios uosto jos plotas yra palyginti mažas. Taip yra todėl, kad Šventosios uosto ateitis niekam pernelyg daug nerūpėjo. Todėl prie jo privatininkams buvo leista įsigyti žemės sklypus, netgi statyti gyvenamuosius namus.
Strategija uosto nenumato
Ar bendras 8,7046 ha Šventosios uosto žemės plotas iš tiesų yra mažas? Tai priklausys nuo to, kaip Palangos savivaldybė atstatinės Šventosios uostą.
Nei Palangos miesto vizijoje iki 2020 metų, nei Palangos miesto strateginiame plane iki 2020 metų nė žodžiu neužsiminta apie Šventosios uostą. Nėra jo ir tarp svarbiausių artimiausio dešimtmečio prioritetų ar svarbiausių Palangos investicinių projektų.
Šventoji ar joje esantis uostas nefigūruoja ir Palangos savivaldybės 3D formate gražiai pristatomuose investiciniuose planuose ir sklypuose.
Galbūt ir logiška, kad Šventosios uosto ten nėra, nes planai ruošti senokai, o Šventosios uostas Palangos miesto savivaldybei galutinai perduodamas tik dabar. Tik, kad Šventosios uosto planai, įskaitant ir projektų finansavimą, apima laikotarpį iki 2020 metų. Todėl jau iki to laiko turėtų būti keičiami Palangos miesto savivaldybės prioritetai, finansavimo planai, numatomos lėšos Šventosios uostui.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus buvo užsiminęs, kad bendra Šventosios uosto atkūrimo sąmatą sudarytų 2,2 mln. eurų. Palangos miesto savivaldybės indėlis būtų apie 250 tūkst. eurų. Likusių pinigų tikimasi iš Žemės ūkio ministerijos administruojamų paramos fondų. Didžioji dalis pinigų - apie 1,77 mln. eurų tektų statyboms, o už maždaug 350 tūkst. eurų būtų perkama žemsiurbė, kuri nuolat valytų užnešamą uosto įplauką. Iš tos dalies dar šiek tiek pinigų tikimasi skirti ir laivų remonto angarui. Buvo vilčių, kad privažiavimą į Šventosios uostą sutvarkyti Lietuvos valstybinė kelių direkcija.
Finansuojama tik pažadais
Šiandien beveik aišku, kad Palangos miesto savivaldybei bus sunku tikėtis gauti pinigų Šventosios uostui atstatyti iš valstybės institucijų.
Gal ir teisus buvo Seimo narys Simonas Gentvilas šiemet gegužę teigęs, kad Šventosios uostas yra tiesiog numetamas Palangos savivaldybei.
Šiemet pavasarį tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas buvo pažadėjęs, kad iš Žuvininkystės paramos fondo skirs Šventosios uostui 2 mln. eurų su sąlyga, kad jame įsikurs žvejų uostelis.
Pasikeitė ministras, prioritetai, požiūris. Šiandien nebesigirdi, kad Šventosios uosto reikmėms būtų numatyti bent jau tie du milijonai eurų. Ir paimti pinigus pagal ES projektus ilgą laiką besitęsiančiam projektui, kokiu bus Šventosios uostas, nėra taip paprasta. ES lėšų skirstymas įspraustas į konkrečius ir pakankamai siaurus rėmus.
Šventosios uosto privažiavimo keliams tvarkyti nenumatoma pinigų ir kitų metų kelių fonde. Teoriškai ir skirti jų nebegalima, nes uostas tapo savivaldybės, jame nebeliko jokio valstybės intereso.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų8
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...