Iš namų – nepaskambinsi
Palangos gyventojai skundžiasi, kad mobilusis ryšys jų namuose ir apylinkėse yra prastas.
Neretu atveju žmonėms tenka išeiti į lauką, kad galėtų prisiskambinti.
„Gyvenu privačiame name Palangos pakraštyje. Iš savo būsto prisiskambinti mobiliuoju negaliu, tiesiog ryšys per silpnas. Tenka išeiti į kiemą, kad galėtum kam nors paskambinti. Buvau sunkiai apsirgęs, temperatūra aukšta ir, kad prisiskambinčiau šeimos gydytojai, turėjau eiti į lauką, nes namie ryšys labai prastas. Ar tai normalu? Aplinkui gyvena daugybė žmonių ir visi jie susiduria su ta pačia problema. Anksčiau „permušdavo“ latviškas mobilusis ryšys, dabar to nebėra, bet ryšys toli gražu nėra idealus“, – piktinosi palangiškis.
„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius pripažino, kad pajūryje iš tikrųjų reikia daugiau investicijų į tinklą, kad tokių problemų nekiltų.
„Nuolat sulaukiame šio regiono gyventojų skundų ir prašymų pagerinti ryšį. O pastaraisiais mėnesiais tokių nusiskundimų daugėja. Palyginimui – šį sausį prašymų pagerinti ryšį sulaukėme tiek pat, kiek rugpjūtį, kai tinklas būna labiausiai apkrautas dėl didelio poilsiautojų srauto“, – teigė E. Stankevičius.
Nerimas: jei operatoriai nepastatys daugiau bazinių stočių pajūryje, išaugus vartotojų skaičiui, ryšys bus prastas arba dalis vartotojų negalės naudotis 5G ryšiu. / K. Vanago / BNS nuotr.
Laukimas su nerimu
Artėja vasaros sezonas ir, kai į Palangą suvažiuos daugybė vietos ir užsienio turistų, problema tik dar labiau paaštrės.
Išaugus vartotojų skaičiui, mobiliojo ryšio situacija gali tik pablogėti, o dalis vartotojų apskritai gali likti be paslaugų.
Vietos gyventojams neramu, kad dėl prastesnio ryšio kris jų nuomojamų poilsio patalpų paklausa – baiminamasi, kad turistai rinksis namelius ir apartamentus tose vietose, kuriose yra geresnis ryšys.
„Palanga ir Šventoji per vasarą sulaukia kone pusės visos šalies gyventojų, o per vieną savaitgalį gali sutraukti ir 300 tūkst. žmonių, taip tapdama kone antru pagal gyventojų skaičių miestu Lietuvoje. Tačiau tokiam žmonių skaičiui Kaune turime apie 200 mobiliojo ryšio stočių, kai Palangoje tiek duomenų tenka prasiųsti vos per 13 bazinių stočių. Tai yra penkiolika kartų mažiau“, – pabrėžė „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Anot R. Mikalausko, sezono metu tai tampa problema į kurortą atvykusiems poilsiautojams ar mieste vasarą nuotoliu dirbantiems žmonėms, nes mobiliojo ryšio kokybė, skirtingai nuo šviesolaidžio, tiesiogiai priklauso nuo juo besinaudojančių žmonių skaičiaus.
„Paprastai sakant, tai yra tortas, kurio gabaliuko dydis priklauso nuo valgančiųjų skaičiaus. Todėl vasarą sulaukiame daug vietinių gyventojų ir atostogautojų skundų, kad mieste nėra gero ryšio ir kad jie mieliau rinktųsi kitą vietą vasaroti“, – teigė R. Mikalauskas.
Palangiškiai neabejoja, jei su nekokybišku mobiliuoju ryšiu susidurs užsienio turistai, tai gali pakenkti net šalies reputacijai, juolab viešai deklaruojama, kad Lietuvoje kone geriausias mobilusis ryšys regione.
Nauji bokštai – negražu?
Operatoriai, aktyviai konkuruojantys dėl kiekvieno kliento, stengiasi užtikrinti kuo geresnį ryšį be baltųjų dėmių visoje šalies teritorijoje, tačiau šiuo atveju palaikymo iš kurorto valdininkų esą beveik nesulaukia.
„Ir jei mūsų 5G technologija šią problemą iš dalies sprendžia, tai nepanaikina didžiulio mobiliojo ryšio poreikio deficito, kurį dirbtinai sukelia pati miesto savivaldybė, neišduodama leidimų įrengti būtinas bazines stotis. Ir čia net nekalbame apie naujų bokštų statybą, o tiesiog esamos infrastruktūros panaudojimą įrengiant nedidelės galios antenas ant esamų pastatų stogų. Iš savivaldybė girdime: „Jūs darykite, siūlykite.“ Tačiau galiausiai visi projektai ir jų tvirtinimas stringa dėl „vizualinės taršos“ – esą antenos ant stogo gadina vaizdą“, – kalbėjo R. Mikalauskas.
R. Mikalausko teigimu, kad ir koks skirtingas būtų kiekvieno supratimas apie vaizdą, kas yra gražu, o kas ne, faktai nuo to nesikeičia ir jokių „apėjimų“, kaip kitaip turėti kokybišką mobilųjį ryšį Palangoje, nėra.
Esą, jei miestas norės ir ateityje likti šiuolaikišku, patogiu ir patraukliu kurortu, negalės likti „man negražu“ įkaitais ir privalės kaip nors spręsti mobiliojo ryšio bazinių stočių plėtros klausimą.
Kitu atveju palangiškiai ir poilsiautojai turės susitaikyti su vos vidutinio ar silpno ryšio statuso kurortu, kuriame lengvai gali likti visai be ryšio.
Kai kuriais atvejais vien mūsų pastangų neužtenka, reikia gyventojų supratimo, kad be stočių nebus ir gero ryšio.
„Kaip mobiliojo ryšio operatoriai, mes visada būsime pasiryžę derintis, bendradarbiauti ir prisitaikyti, tačiau iš Kretingos ar Darbėnų mobiliojo ryšio Palangai nepateiksime – tokie yra elementarūs radijo fizikos dėsniai. Vienos bazinės stoties įrengimas mums kainuoja apie 100 tūkst. eurų, todėl mes labai atsakingai renkamės, kur investuoti, suprantame, kad dalis stočių dirbs tik sezono metu, tačiau klientų patirtis ir ryšio kokybė mums yra pati svarbiausia“, – dėstė R. Mikalauskas.
Kodėl demontavo įrenginį?
„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas E. Stankevičius patikino, kad ryšio padengimo klausimą pajūryje sprendžia prioriteto tvarka.
Tačiau esą neseniai kompanija gavo nurodymą vieną bazinių stočių išmontuoti, tą ir padarė.
„Tele2“ tinklo atstovai teigė aktyviai ieškantys vietos naujos stoties statybai ir tikisi bendruomenės bei institucijų palaikymo.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis tvirtino, kad vienas operatorių savivaldybei buvo pateikęs projektinius pasiūlymus dėl naujų antenų statybos, tačiau Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius jiems nepritarė dėl vizualinės taršos.
„2024 m. vasario 26 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio Užkanavės g. 50A, Palangoje, statybos projektas“. Buvo atliktas projekto viešinimas, ryšio antena yra pagaminta eglės pavidalo, kad nedarkytų kraštovaizdžio“, – teigė Ž. Žvirblis.
Ar kitas antenas savivaldybė leis įrengti, anot Ž. Žvirblio, priklauso nuo konkrečios situacijos – žemės sklypo paskirties, antenos aukščio, jos vizualinės išraiškos, visuomenės ir trečiųjų šalių intereso bei kitų konkrečių aplinkybių.
Esą kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, o ryšio antenų statytojams rekomenduojama planuoti statybą taip, kad nebūtų vizualinės taršos, pvz., ant jau esamų ar statomų aukštų statinių.
„Dirbame, kad užtikrintume tinkamą pajūrio padengimą 5G ryšiu. Tačiau būtent dėl naujos kartos ryšio specifikos – trumpesnių bangų – gero ryšio užtikrinimui stotys turi būti statomos tankiau, jų reikia daugiau. Taip pat dėl fizikinių savybių ryšio stotys geriausiai veikia, kai yra statomos tam tikru atstumu ir tam tikra išdėstymo tvarka viena nuo kitos. Todėl parinkti tinkamą vietą nėra paprasta. O naują stotį pastatyti – brangus ir ilgas procesas. Todėl kai kuriais atvejais vien mūsų pastangų neužtenka, reikia gyventojų supratimo, kad be stočių nebus ir gero ryšio. Labai tikimės ir abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su savivalda bei kitomis institucijomis“, – akcentavo E. Stankevičius.
Komentaras
Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė
Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė
Mobilaus interneto ryšio sparta priklauso nuo įvairių veiksnių: turimo dažnių resurso, ryšio technologijos, atstumo iki bazinės stoties, reljefo ir užstatymo ypatumų, vartotojų įrangos bei nuo konkrečią vietą aptarnaujančių bazinių stočių apkrovos. Mobiliojo ryšio bazinės stoties aptarnaujamų vartotojų skaičius yra baigtinis. Tai reiškia, kad esant dideliam jų skaičiui, pavyzdžiui, vasarą padaugėjus poilsiautojų, maksimali užtikrinama sparta yra išdalinama tarp vartotojų įrenginių, prisijungusių prie šios stoties. Kuo mažiau šių įrenginių stotis aptarnauja – tuo didesnė sparta suteikiama vartotojui. Ir atvirkščiai, kuo daugiau įrenginių aptarnauja stotis – tuo mažesnė sparta tenka kiekvienam vartotojui. Kadangi vienos bazinės stoties (ir šiai priklausančių celių) aptarnaujamų vartotojų skaičius yra baigtinis, operatoriui įrengus daugiau celių, toje vietovėje daugiau vartotojų turės geresnę ryšio kokybę. Tiek Neringoje, Palangoje, pajūryje toks poreikis atsiranda sezoniškai – šiltuoju metu. Pagal plačiajuosčio ryšio tyrimo duomenis ir pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliekamus matavimus, tiesa, atliktus ne sezono metu – lapkričio mėnesį, tikėtina paslaugų kokybė pajūryje buvo pakankamai gera. Konkrečiai Palangoje ir Šventojoje, net įvertinus maksimalią tinklo apkrovą miestų centruose, yra tikėtina pasiekti 300 Mb/s ar net 1Gb/s viršijančias spartas. Tą patvirtina ir 2023 m. RRT atlikti matavimai, pavyzdžiui, „Telia“ tinkle vidutinė gavimo sparta Palangoje ir Šventojoje buvo apie 450–600 Mb/s. Iššūkių atsiranda, kai atvyksta daugiau poilsiautojų. Paplūdimiai visada yra žemumoje, juos užstoja kopos, medžiai. Be to, jūroje bokšto bazinei stočiai taip pat niekas nepastatys. Dėl to paplūdimiuose, kurie yra toliau nuo kurortinių miestų, tikėtina, gavimo sparta, pagal RRT plačiajuosčio ryšio tyrimo duomenis, krenta ir tikėtinas paslaugų kokybės lygis ten yra žemesnis. Vienas sprendimų gali būti ir laikinų mobilių stočių naudojimas. Pavyzdžiui, atsivežama laikotarpiui, sezonui, kol yra poreikis.
Naujausi komentarai