„Su mielu noru rezervuotume maisto produktus ir juos įsigytume, bet tada reikėtų žymiai daugiau ir pinigų. Kitas dalykas – mes neturime, kur sandėliuoti. Lygiai taip pat turėtume kažkur pirkti sandėlius ir mokėti už sandėliavimą. Tai tie rezervavimo kaštai realiai praktiškai atitinka sandėliavimo kaštus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.
„Ir su gerbiama premjere mes diskutavome dėl to, kad daryt gal miksą, nes tą įstatymas ir leidžia. Tačiau anksčiau visada buvo kaupiama fiziškai maisto produktai, paskui pasibaigus galiojimui galėtume ar išdalinti, nes anksčiau būdavo parduodama arba sunaikinama – dažniausiai sunaikinama, grūdai būdavo parduodami. Galima daryti miksą, bet viskas priklauso nuo finansinių išteklių“, – teigė jis.
Anot jo, nuo šių metų maisto rezervui rezervui iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 2 mln. eurų ir suma siekia 2,634 mln. eurų. Vis tik ministras sako, kad šiuo metu lėšų užtenka tik maisto rezervavimui, tačiau galimybės keisti rezervo formavimą bus įvertintos Maisto taryboje.
„Tam, kad pirktume, reikia turėti ir pinigų. Dabar realiai pagal deleguojamus pinigus mes galime tik rezervuoti“, – teigė A. Palionis.
„Mes Maisto taryboje tą svarstysime. Tai yra ministrės pirmininkės pavedimas – įvertinsime, paskaičiuosime, pamodeliuosime, kokie gali būti santykiai rezervuoto, nuperkamo maisto, kiek tas kainuos valstybės biudžetui ir bus Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, sprendimas“, – pridūrė jis.
VK audito metu nustatyta, kad nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų. Jį sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių.
Visgi auditoriai nustatė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
Nustatyta ir tai, kad valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, nors toks sprendimas nebuvo pagrįstas kaštų ir naudos analize. Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių.
VK pažymi, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 val. gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės.
Visgi, auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.
Maisto taryba yra patariamoji institucija, kurią sudaro ministerijų, žemės ūkio asociacijų, universitetų ir verslo atstovai.
Taryba įkurta siekiant analizuoti maisto kainas, į tiekimo grandines įtraukti daugiau gamintojų, mažinti biurokratiją maisto tiekimo sektoriuje ir aptarti skirtingų jo sričių atstovams kylančias problemas.
(be temos)