Be to, pabrėžia Vyriausybės vadovas, reikia ateičiai numatyti lėšas, reikalingas siekiant grąžinti paskolas, paimtas šalies saugumo stiprinimui.

„Poreikis valstybės kokybiškesnėms ir lengviau prieinamoms viešosioms paslaugoms yra didelis. Tai kalbame apie švietimą, kultūrą, sveikatos apsaugą. Taip pat reikalingos tikrai dramatiško dydžio investicijos investicijas į kelius, nes jie yra beviltiškai sudėvėti“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Paluckas.

Poreikis valstybės kokybiškesnėms ir lengviau prieinamoms viešosioms paslaugoms yra didelis.

„Be jokios abejonės, jei skolinsimės tam tikrą lėšų apimtį gynybai, tai paskolas pirmiausiai reikia administruoti ir jas reikia grąžinti“, – sakė jis.

ELTA skelbė, kad poziciją dėl siūlymų mokestiniams pakeitimams parlamentarų darbo grupė pateikė Finansų ministerijai, ši galutinį tekstą teiks koalicinei tarybai, besirenkančiai kitą savaitę.

Antradienį parlamentarai teigė, jog alternatyvos bus teikiamos dėl nekilnojamojo turto, pelno mokesčio dydžio.

Teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.

Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.

Anksčiau skelbta, jog metinėms iki 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, didesnėms – 32 proc., taip pat numatytas tarpinis 25 proc. tarifas, tačiau jo rėžiai kol kas nedetalizuojami, be to, išlieka siūlymas didžiausioms pajamoms papildomai taikyti suminį 8 proc. mokestį.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.