Bendrovė "Orlen Lietuva" kartą jau įkrėtė valstybės valdomiems "Lietuvos geležinkeliams". Dabar nagrinėjama kita byla. Tačiau Susisiekimo ministerija beveik 70 mln. litų praganiusių "Lietuvos geležinkelių" vadovų kompetencija neabejoja.

Nesibaigiantys konfliktai

70 mln. litų iš bendrovės pelno nurašoma ne kiekvieną dieną. Tad Susisiekimo ministerijos pareigūnai ne visai patenkinti tokiu "Lietuvos geležinkelių" darbu. Tačiau geležinkelių sektorių kuruojantis susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tikina, kad padėtis buvo suvaldyta patiriant minimalių nuostolių, tad priekaištų nei "Lietuvos geležinkelių" generaliniam direktoriui Stasiui Dailydkai, nei kitiems bendrovės vadovams ministerija neturi.

"Kaip "Lietuvos geležinkelių" valdybos pirmininkas negaliu būti patenkintas, kad iš įmonės buvo priteista tokia suma, tačiau negaliu pasakyti, kad tai dabartinio vadovo kaltė. Arbitražas pripažino, kad 1999 m. su tuomete "Mažeikių nafta" pasirašyta sutartis buvo nenaudinga "Lietuvos geležinkeliams". Jei ji būtų galiojusi, nuostoliai būtų dar didesni. Aišku, S.Dailydka ją nutraukė negražiai, vienašališkai, gal galima buvo tai padaryti kitaip. Bet daugiau jokių priekaištų neturiu", – dienraščiui sakė A.Štaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad nors ir sumokėjo tokią baudą, "Lietuvos geležinkeliai" praeitus metus baigė pelningai. Be to, dabartinės vadovybės parengtą sutartį "Orlen Lietuva" pasirašė, o tai esą rodo "Lietuvos geležinkelių" vadovybės kompetenciją.

"Orlen Lietuva" pernai turėjo beveik 90 mln. litų nuostolių, įdomu, ar jie svarsto ką nors už tai atleisti", – svarstė viceministras.

Ginčai tęsiasi

Bendrovėms susiginčijus dėl pervežimo tarifų, nuo 2008-ųjų rugsėjo "Lietuvos geležinkeliai" vienašališkai nutraukė sutartį su "Orlen Lietuva".

Naftos koncernas aiškina turėjęs teisę nuo 2008 m. pradžios už geležinkelių paslaugas mokėti mažesniais tarifais, nes nebegauna žaliavos vamzdynu iš Rusijos. Tačiau "Lietuvos geležinkelių" vadovai tikino, kad naftos įmonė tarifus susimažino savavališkai.

"Tai praeities reikalai. Arbitražas nusprendė, kad geležinkeliai neturėjo teisės nutraukti sutartį, ir dabar šitas skyrius jau užverstas", – sakė "Orlen Lietuvos" atstovas spaudai Jacekas Komaras.

Tačiau bendrovės dėl vežimo tarifų ginčijasi toliau. "Orlen Lietuva" siekia, kad "Lietuvos geležinkeliai" sumažintų jai dabar taikomus mokesčius.

Mažeikių gamyklos savininkai rengia net skundą Europos Komisijai. Esą jei nebus pasiektas kompromisas, "Orlen Lietuva" ruošiasi "Lietuvos geležinkelius" ir pačią Lietuvą skųsti Briuseliui.

"Tai ne savaitės ar dviejų reikalas. Norint pateikti skundą Europos Komisijai, pažeidimą reikia pagrįsti atitinkamais Bendrijos teisės aktais. Pats skundas dar nesuformuluotas, bet mūsų teisininkai nagrinėja padėtį ir stebi įvykius. Jei nepavyks susitarti su "Lietuvos geležinkeliais" gražiuoju, imsimės kitų priemonių", – sakė J.Komaras.

Be to, jau maždaug pusantrų metų – nuo 2008 m. rugsėjo – 20 iš 30-ies kilometrų geležinkelio ruožo nuo Mažeikių gamyklos iki Latvijos sienos yra išardyta, todėl įmonė produkciją į Latviją priversta vežti maždaug 250 km – per Šiaulius. "Orlen Lietuvos" teigimu, reikėtų modernizuoti ir maždaug 100 km netinkamo naudoti geležinkelio į Klaipėdą per Skuodą. Įmonė, negalėdama juo naudotis, produkciją į uostą veža apie 200 km per Šiaulius ir Radviliškį.

Reikia dirbti kartu

"Lietuvos geležinkeliai" dievagojasi, kad atšakos remonto nevilkina, o degalų pervežimo kainos numatytos abiejų šalių pasirašytoje sutartyje.

"Mažinti tarifus reikia turėti iš ko. Jeigu išspręsime tam tikrus rūpesčius kartu, tai galbūt ir įmanoma, bet tam reikia dirbti prie šių problemų. Tarifai yra pagrįsti tam tikra ekonomine logika, tai yra sutarties reikalas", – po prieš porą savaičių įvykusio susitikimo su "Orlen Lietuvos" vadovu Krystianu Pateriu sakė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius S.Dailydka.

Jis taip pat pareiškė, kad geležinkeliai planuoja atstatyti "Orlen Lietuvai" labai svarbią, tačiau anksčiau išardytą geležinkelio linijos atšaką nuo Mažeikių iki Latvijos sienos.

"Šiuo metu planuojamos techninės užduotys, rengiamasi statybos rangovo konkursui, ir tikimės, kad konkursas sėkmingai įvyks ir prasidės darbai. Lėšos bus mūsų bendrovės", – tvirtino S.Dailydka. Minėtos geležinkelio linijos atstatymas kainuotų apie 41 mln. litų.

Nesutarimų šešėlis – nuo 2006 m.

Bendrovei "Orlen Lietuva" taikiai bendradarbiauti su vienu pagrindinių savo partnerių nesiseka jau nuo 2006 m., kai Jonavos rajone nuo bėgių nuvažiavo ir užsiliepsnojo šešios bendrovės "Orlen Lietuva" (tuomet "Mažeikių nafta") cisternos su benzinu.

Beje, šią savaitę Vilniaus apygardos teisme šis įsisenėjęs ginčas pagaliau pradėtas nagrinėti.

2006 m. rugsėjį koncernui "Achema" priklausančioje geležinkelio atšakoje nuvirto kelios bendrovei "Orlen Lietuva" priklausančios benzino cisternos, sukėlusios ant kojų trijų miestų ugniagesius.

Traukiniui įsukus į "Achemos" koncernui priklausančios įmonės "Transachema" atšaką nuo bėgių nuriedėjo šešios cisternos. Iš vienos jų pradėjo sunktis benzinas, kuris iš karto užsiliepsnojo. Viename vagone telpa apie 60 t benzino, tad ugniagesiai plušo beveik tris valandas. Kylančių juodų dūmų stulpas buvo matomas net Kaune. Gaisrą atvyko malšinti apie 15 ugniagesių automobilių iš Jonavos, Kauno, Ukmergės priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų.

"Orlen Lietuva" už sudegusią cisterną reikalauja kompensacijos iš benziną transportavusių "Lietuvos geležinkelių". Tačiau šie kaltės nepripažįsta, mat minėtas geležinkelio ruožas jiems nepriklauso. Be to, dieną prieš avariją ją remontavo "Klaipėdos kranai".

"Dalį nuostolių padengė draudikai, o kitą dalį turėjo sumokėti "Lietuvos geležinkeliai", bet jie to nepadarė, tad pinigus bandome išsireikalauti per teismą", – dienraščiui sakė "Orlen Lietuvos" atstovas spaudai Jacekas Komaras. Tačiau kompensacijos dydžio nurodyti jis nesutiko.

"Mažeikių nafta" Lietuvoje turi penkias šešias didmeninės prekybos bazes. Benzinas ir dyzelinas į jas vežamas geležinkeliais, o iš jų klientai produkciją išvežioja autotransportu.