Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas: už balsavo 96 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 8.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad didinant paramą jaunoms šeimoms siekiama pakeisti kelis esminius dalykus.

„Sudaryti žmonėms galimybes šalyje dirbti ir gyventi. Lengviau galbūt turint tvirtesnį pagrindą kurti šeimas, nes šiandien būstas yra labai svarbu, žinant mūsų mentalitetą, kad dauguma mes esame prisirišę prie nuosavybės, o ne nuomos“, – prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė premjeras.  

Lengviau galbūt turint tvirtesnį pagrindą kurti šeimas, nes šiandien būstas yra labai svarbu, žinant mūsų mentalitetą, kad dauguma mes esame prisirišę prie nuosavybės, o ne nuomos.

Konservatorius Paulius Saudargas mano, kad pataisos padės „sulaikyti žmones, kad jie neemigruotų“.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad dabar niekas verslui nedraudžia remti – pastatyti, nupirkti ar dovanoti būstą tiems specialistams, kurie jam reikalingi. Savivaldai jis siūlo įrengti daugiau municipalinių būstų. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas pasigedo STT išvados dėl pataisų, nes jis mano, kad yra landų korupcijai.   

„Gali būti, kad prisidengiant socialiniu jautrumu, paramoje regionų vystymui gali atsirasti landos korupcijai“, – pareiškė jis.

Bendra paramos dalis negalėtų būti didesnė negu 50 proc. įsigyjamo būsto vertės

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.    

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.