„Daugiau nei pusė darbuotojų, kurių darbo užmokesčiui per prastovas yra mokamos subsidijos, dirba prekybos, maitinimo ar apgyvendinimo sektoriuose. Be efektyvios valstybės pagalbos apribotose ūkinėse veiklose veikiančioms įmonėms būtų sudėtinga atsitiesti po antrosios pandemijos bangos. Nuosekliam grįžimui į darbą, tęsiame valstybės paramą darbdaviams ir darbuotojams iki rudens. Tikimės, kad taiklesnė valstybės pagalba padės darbdaviams išlaikyti darbuotojus, o jiems – darbo vietas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Subsidijos per prastovas. Tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui mokėti karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 30 d. Įsigaliojus įstatymui pirmą mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinė alga t.y. 642 eurai „ant popieriaus“, antrąjį mėnesį – 90 procentų MMA, trečiąjį mėnesį – 70 procentų.

Nuo šių metų pradžios už prastovose esančius darbuotojus karantino metu kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tokio dydžio parama bus mokama iki birželio 30 d.

Subsidijos darbuotojams jau dirbant. Darbdaviams siūloma mokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija būtų mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per 6 kalendorinius mėnesius ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu. Darbuotojas taip pat negalėjo būti atleistas iš darbo. Subsidija už į darbą sugrįžusius darbuotojus būtų mokama vieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki liepos 31 d.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 procentų, bet ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinė alga t.y. 642 eurai „ant popieriaus“.

Įdarbinusiems papildomai remiamus bedarbius. Numatoma, kad darbdaviai darbo rinkoje papildomai remiamiems gyventojams priskaičiuotą darbo užmokestį turėtų mokėti atlikdami mokėjimo pavedimą. Tikimasi, kad toks siūlomas pakeitimas prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos šalyje mažinimo.

SADM nuotr.