– Susidarė paradoksas – per pastaruosius penkerius metus būsto kainos kilo, o paramos suma mažėjo.

– Taip. Parama šiemet sumažėjo trigubai, palyginti su pernai. Dabar susiduriame su problema, kad kai kurie gyventojai, kurie tikėjosi įsigyti būstą, turbūt jau pernai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), užsirašė į eilę, tikisi paramos, o dabar laukia, nežino, ar sulauks. Buvo ir komunikacijos problemų, neaišku, kiek bus paramos skirta kiekvienais metais. Tai viena iš problemų. Lietuvos bankas palaiko paramos tikslingumo didinimą, kad ji būtų tikslingiau taikoma tik regionuose. Jei ji būtų mažiau teikiama žiedinėse savivaldybėse, gal ir mažesnės paramos sumos užtektų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kontrolės elementas nebuvo suderintas su parama.

– Taip. Kitas momentas – daugiausia paramos buvo teikiama 2021 m. ir pernai. 2021 m. matėme labai spartų kainų augimą, parama irgi prisidėjo prie spartesnio kainų augimo, ypač savivaldybėse, kurios prie didmiesčių. Ir kitose savivaldybėse kainos kilo sparčiau, nes buvo didesnė būstų paklausa. Pasiūla nebuvo suderinta su išaugusia paklausa. Tai prisidėjo prie kainų augimo. Kai kurios šeimos ir be subsidijų būtų galėjusios nusipirkti būstą. Iš finansinio stabilumo perspektyvos, manome, kad 2021 m. paramos buvo teikiama per daug, ji gal buvo teikiama netikslingai. Taip pat nėra pajamų kriterijaus – gali kreiptis ir aukštas pajamas gaunantys žmonės, kurie nori įsigyti prabangesnį ar geresnį būstą, nei turi šiuo metu. Nevertinama, kokios vertė įsigyjamas būstas. Galbūt gyventojai be paramos galėtų įsigyti mažesnės vertės būstą, tačiau su parama gali leisti sau prabangesnį. Tai matėme ir Klaipėdos rajone, žiedinėse savivaldybėse, kurortuose, kad įsigyjami didesnės vertės būstai nei rinkos vidurkis.

– Kaip turėtų būti teikiama parama? Kokia turėtų būti kontrolė?

– Šiuo metu su SADM diskutuojame dėl mechanizmo. Yra darbo grupė, sprendžiame dėl geriausio pasiūlymo, kaip parama ateityje turėtų būti teikiama. Šiais metais sumažinta paramos suma. Iš 8 mln. eurų – 4 mln. planuojami skirti ankstesniems paramos gavėjams, kurie gali gauti didesnes subsidijas dėl pasikeitusios padėties. SADM turi ir kitų priemonių – gali parama pasinaudoti ir jaunos šeimos, turinčios mažesnes pajamas – iki 2 000 eurų per mėnesį. Jos gali pasinaudoti subsidija nuo 15 iki 30 proc. nuo būsto vertės. Tai atitinka paramos mechanizmą, kas siūloma regionuose. Tačiau jei didesnis finansavimas skirtas šiems metams, tikėtina, kad daugiau gyventojų, kurie susiduria su būsto įperkamumo problema, galės pasinaudoti šia priemone. Dėl paramos regionuose diskutuojame, kad reikėtų patikslinti vietoves, kurios gali naudotis parama.

– Ar kalbama apie tai, kad nebeteikti finansinės paramos žiedinėse savivaldybėse, didesniuose miestuose, kurortuose?

– Taip, būtų tikslingiau, kad būtų teikiama mažesniuose miestuose. Galbūt sugriežtinti gyventojų pajamų kriterijų, kad nesinaudotų gaunantys aukštas pajamas. Norima, kad parama būtų tikslingesnė ir skatintų žmones keltis į regionus.