Ūkio ir Šiaulių bankams skirtos baudos už tai, kad smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms per nurodytą terminą neperskolino valstybės skirtų lėšų.

Dalijo per lėtai

Ūkio ministerija pranešė, kad Šiaulių bankui skirta 49,7 tūkst. litų, Ūkio – 83,5 tūkst. litų bauda. Tokių sankcijų imtasi po to, kai minėti bankai iki rugpjūčio 15 d. nespėjo valstybės skirtų lėšų perskolinti smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms.

Ūkio viceministras Rimantas Žylius vakar pasirašė trišalius Ūkio ministerijos, bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" bei minėtų bankų finansinių įsipareigojimų aktus, kuriuose numatytos baudos.

Abu bankai yra Ekonomikos skatinimo plane (ESP) numatytų kreditavimo priemonių finansiniai tarpininkai. Paskolos, teiktos smulkiajam ir vidutiniam verslui apyvartiniam kapitalui ir investicijoms finansuoti, negalėjo būti didesnės kaip 175 tūkst. litų.

Pinigai reikalingi kaip oras

"Siekiame, kad ESP priemonių lėšos kuo greičiau pasiektų verslą, todėl finansiniai tarpininkai įsipareigoja jas išdalyti per tam tikrą sutartyje numatytą laikotarpį, kitaip jiems skiriamos baudos. Pinigai verslui šiandien reikalingi kaip oras, ir valstybė, pasirinkusi finansinius tarpininkus lėšoms skolinti, privalo užtikrinti jų įsipareigojimų vykdymą", – teigė ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, tai vienas iš būdų paspartinti ir padidinti ESP išteklių prieinamumą verslui.

Skirtos baudos bus panaudotos valstybės garantijoms, o neperskolintas lėšas bankai turės išdalyti.

Pirmosios paramos lėšas – iš viso 20 mln. litų – skirstė trys bankai. Ūkio banko teikiamiems mažiems kreditams buvo skirta iki 10 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, Šiaulių banko – iki 8 mln. litų, Medicinos bankui – iki 2 mln. litų. Ūkio bankas dar turėjo pridėti 25 proc. savo lėšų, Šiaulių bankas – 20 proc., Medicinos bankas – 16 proc. Pastarajam Ūkio ministerija jokių pretenzijų neturi.

"Esame teisūs"

Šiaulių banko administracijos vadovo pavaduotojas Jonas Bartkus įsitikinęs, kad Ūkio ministerija baudą skyrė nepagrįstai: "Jokių baudų neketiname mokėti, nes mūsų nuomone, pinigus paskolinome laiku – iki rugpjūčio 15 d."

Banko atstovo teigimu, smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms buvo perskolinta net daugiau – iš viso 8,7 mln. litų.

J.Bartkus svarstė, kad pretenzijų iš Ūkio ministerijos sulaukta dėl kai kurių sutarties punktų traktavimo. "Traktuojame, kad lėšos panaudotos tada, kai su galutiniu paskolos gavėju pasirašoma skolos sutartis. Tačiau jeigu klientas perka kokius nors įrenginius, tai kol skelbiamas jų pirkimo konkursas ar kol jie užsakomi, pinigai yra rezervuoti ir mėnesį ar du lieka banke. Klientas palūkanų nemoka. Taigi dėl šio sutarčių punkto traktavimo ir vyksta ginčas, nors mes įsitikinę, kad esame teisūs."

Šiaulių bankas vakar nepasirašė finansinio įspareigojimo akto. Rugsėjo 15 d. bankas informavo ministeriją, kad nesutinka su skirta bauda ir kitą savaitę tikisi išsiaiškinti nesusipratimus.

"Manau, kad į teismą kreiptis nereikės. Tikimės susitarti. Blogiausiu atveju, patikslinsime sutarties punktą", – sakė J.Bartkus.

Naujovei reikia laiko

Ūkio bankas neneigia pavėlavęs išdalyti valstybės skirtas lėšas, tačiau tam turi paaiškinimą. Bankai, dalyvaudami verslo skatinimo programose, esą prisiima didelę atsakomybę už valstybės skiriamas lėšas. Darbas su verslininkais, norinčiais gauti paramą, vyko ir vyksta labai intensyviai, tačiau analizei, deryboms ir diskusijoms reikia labai daug laiko.

Banko atstovų teigimu, tokia parama yra naujas dalykas ir verslui, tad nemažai laiko kainuoja išaiškinti, kas ir kokiam tikslui gali skolintis. Dabar daug kas nori gauti paramą ir naudoti tas lėšas senoms skoloms perfinansuoti arba kitiems seniems finansiniams įsipareigojimams įgyvendinti. Tačiau minėtos programos tokios galimybės nenumato, siekiama remti naujus projektus, naujas idėjas, tad kiekvieną atvejį teko atidžiai svarstyti.