Pirkdamas gyvenamąjį butą, iš tikrųjų gali įsigyti poilsio arba administracines patalpas. Nekilnojamojo turto specialistai neslepia – statomo vienos paskirties, o parduodamo kaip kitos paskirties būsto Vilniuje ir kurortiniuose miestuose pasitaiko maždaug penkerius pastaruosius metus. Aplinkos ministerija svarsto, kaip pakeisti teisės aktus, kad visiems būtų aiškiau, o piktnaudžiavimų – mažiau.

„Tokių atvejų padaugėjo ir mes turime skirtingų tipų pastatų, kurie yra pardavinėjami ne ta paskirtimi, kuria yra pastatyti. Pavyzdžiui, stato administracines patalpas, tačiau pardavinėja kaip butus, stato vienbučius butus, bet pardavinėja kaip daugiabučius butus. Administracinėse patalpose garso izoliacija yra prastesnė nei gyvenamojo namo, tad kyla įvairių nepatogumų, kaip antai parkavimo, mokėjimo ir mokesčių“, – problemą apibendrino Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad pirmiausia dėmesį turėtų atkreipti patys pirkėjai.

„Reikia būti budriam, skaityti sutartį, konsultuotis su teisininkais, statybų ekspertais. Tokio turto ilgalaikiam likvidumui paskirtis galbūt neturėtų daryti labai daug įtakos, nors praktikos nėra daug – paskutiniai 5–7 metai“, – teigė M. Statulevičius.

Pasak asociacijos direktoriaus, perkant ne gyvenamosios paskirties patalpas, gali būti sunkiau gauti paskolą, – pagal atsakingo skolinimo taisykles, būstui iš banko galima gauti iki 85 procentų finansavimą, o perkant komercines patalpas, jis gali siekti 70 procentų arba mažiau.