– Ar reikia išsigąsti gyventojams išgirdus, kad pirks pasibaigusio galiojimo produktus?

– Visų pirma, tikrai tas pardavimas yra labai apribotas. Leidžiama parduoti tik tuos pasibaigusio tinkamumo vartoti produktus, ant kurių žymimas terminas „geriausias iki“. Tai reiškia, kad tie produktai yra geriausi iki nurodytos gamintojo datos, bet dažnai dar labai geri ir jai pasibaigus. Tad gyventojai tikrai gali nesibaidyti ir nebijoti. Tikrai įsivertinti, jeigu tai yra prieinama kaina, galbūt pabandyti tų produktų įsigyti.

– Suprantu, kad problema tame, jog žmonės iki galo nesuprasdavo, kuo skiriasi užrašai „galioja iki“ ir „geriausias iki“?

– Tikrai taip. Visos šalys narės stengiasi edukuoti savo vartotojus, kad būtų išvengta maisto švaistymo. Vartotojas turi žinoti, jeigu yra tinkamumo vartoti terminas žymimas žyma „tinka vartoti iki“, tie produktai jau nėra skirti tam terminui pasibaigus vartoti. Tačiau jeigu jie žymimi užrašu „geriausias iki“, tuos produktus dažniausiai pasibaigus dar ir namų sąlygomis galima vartoti. Prekybininkui nustatyta daugiau sąlygų, norint prekiauti tais produktais.

– VMVT buvo susėdusi su prekybininkais ir tarėsi, kokios būtų taisyklės, kokia tvarka parduodant produktą, kuris pažymėtas užrašu „geriausias iki“ ir kurio galiojimas pasibaigė. Kokia bus tvarka?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Visų pirma, galima parduoti tik fasuotus maisto produktus, įdėtus į gamintojo pakuotę. Antra, produktas turi būti atskiroje paženklintoje vietoje. Trečia, produktas turi papildomai būti pažymėtas lipduku, kad, pavyzdžiui, minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. Jeigu išpildys šias sąlygas, taip pat įvertins, kiek konkrečiai produktas dar galėtų būti tinkamas ir saugus vartoti, galės laisvai parduoti tokį produktą galutiniam vartotojui.

Yra apribojimų. Neleidžiama parduoti, pavyzdžiui, maisto papildų pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, specialios paskirties maisto produktų, pradinio ir tolesnio maitinimo mišinių. Taip pat neleidžiama produktų parduoti mažmeninės prekybos įmonėms, gamybos sektoriui ir kitiems juridiniams asmenims. Iš esmės prekyba yra skirta tik galutiniam vartotojui, jam tinkamai pristačius, padėjus produktą.

Ką turėtų vartotojas žinoti, o prekybininkas nepamiršti, kad yra nustatyti ir pardavimo terminai, siekiant išvengti maisto švaistymo ir sprendžiant socialines problemas, jog pasibaigus „geriausias iki“, kurį laiką jį galima parduoti, tačiau lieka langas tokius produktus atiduoti ir labdarai.