Tuo pačiu Seimas juos atleido nuo prievolės mokytis lietuvių kalbos, jei tai nebus nuolatinė tokių darbuotojų veikla, pavyzdžiui, jei jie parduos prekes ar savo surinktas miško gėrybes mugėse ar kitose vietose, pavyzdžiui, per šventes prekiaus gėlėmis.  

Ši išimtis negalios užsieniečiams, kurie turės leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bet versis prekyba nuolat.

Už tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78, o susilaikė penki. 

Seimas įpareigojo tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį.

 

„Išvykę Lietuvos piliečiai greitai prisitaiko ir išmoksta susikalbėti Anglijoje, Portugalijoje“, – Seimo posėdyje teigė konservatorius Vilius Semeška. 

Seimą įpareigoti užsieniečius aptarnauti klientus lietuvių kalba ragina konservatorė Dalia Asanavičiūtė, parengusi atitinkamas Valstybinės kalbos įstatymo pataisas.

Seimas įpareigojo tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už tokių įpareigojimų vykdymą bus atsakingos ir valstybės institucijos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai.

Gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus Seimas įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.

D. Asanavičiūtė anksčiau BNS yra sakiusi, kad pataisos siūlomos prevenciškai, o ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė.

Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą  nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug. 

Valstybinė mokesčių inspekcija, be kita ko, yra paskelbusi kriterijus ir pavyzdžius, kada žmogaus veikla nėra laikoma nuolatine.