Krizė viena, o scenarijų, kaip ją įveikti, daug. Ir labai skirtingų. Kai kurios šalys suskubo mažint mokesčius, o kitos planuoja juos didinti. Vieni ekonomistai ragina šalis gelbėti bankrutuojančius bankus ir įmones, o kiti prašo tokiais veiksmais negriauti laisvosios rinkos pamatų. Kiekviena sunkmetį išgyvenanti šalis kuria savo krizės įveikimo planą ir tik laikas parodys, ar pasirinktas teisingas kelias.

Paskirtasis premjeras Andrius Kubilius vakar įteikė Seimui Vyriausybės programą, kurią iš tiesų galima vadinti Lietuvos ekonominės krizės įveikimo planu. Tautiečiams teks susitaikyti, kad nuo kitų metų apsilankę parduotuvėje paliksim daugiau pinigų, nes vienu procentu iki 19 proc. padidės pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tiesa, Vyriausybė apsisprendė gyventojų pajamų mokestį sumažinti nuo 24 iki 20 proc., taigi atlyginimai į rankas turėtų šiek tiek padidėti. Naujoji šalies valdžia kol kas deklaruoja siekį kiek galima mažinti biudžeto skyles, nes šiuo metu bristi į skolas nėra pats tikamiausias metas.

Vis dėlto kai kurios ES senbuvės suka kitu keliu. Didžioji Britanija apsisprendė net pustrečio procento sumažinti BVP ir skolintis, kad tik paskatintų britus vėl pasiduoti pirkimo manijai. Nedarbo grėsmę jau pajutusi Ispanija skaičiuoja, kiek lėšų reikės atgaivinti stojančią automobilių pramonę. Pasaulio krizę sukėlusios Jungtinės Amerikos Valstijos laukia naujojo prezidento, kuris pasiskyrė garsiausius ekonomistus ir stalčiuje taip pat turi planą, kaip išjudinti didžiausią pasaulio ekonomiką. Taigi krizės maratono startas jau paskelbtas. Belieka laukti nugalėtojų.