Kova su administratoriais

Aistras ir nerimą šiame įstatymo projekte labiausiai kelia tai, kad, daugiabučio administratoriui padarius tris pažeidimus, iš jo atimama licencija, o savivaldybė skiria savo administratorių. Pasiūlyta, kad bendrijos sprendimams jau reikėtų 100 proc. gyventojų pritarimo. Taip pat numatoma, kad viskam turi būti skelbiami viešieji pirkimai, nepaliekant išimčių net avarijos atvejais. Naikinamos bendrijų valdybos suteikiant daugiau galių pirmininkams, tačiau kartu jiems numatoma atsakomybė asmeninėmis lėšomis už remonto darbus, perkamas medžiagas, baudos ir pašalinimas iš pareigų.

Vienas įstatymo projekto rengėjų – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas dienraščiui tvirtino, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu siekiama apriboti valdytojų savivalę, galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais.

Namų administratorių atstovai ir gyventojų teisių gynėjai tokius teiginius atmeta ir atsako, kad savivaldybės įstengia peržiūrėti vos 20 proc. skundų, o ir tie patys dažniausiai būna neesminiai ir ne dėl įstatymų pažeidimų.

Projektas rengtas slaptai

Pasak Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, pats šio įstatymo rengimo procesas pažeidžia teisės normas. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą netikėtai lyg iš po skverno ištraukė ir Seime registravo parlamentaras Lauras Stacevičius ir jo kolega aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Daugiabučių administratorių ir gyventojų atstovų manymu, jie bando prastumti maždaug penkių Aplinkos ministerijos darbuotojų sukurtą ir nežinia kieno interesus ginantį įstatymą.

"Nuo kada ministerijos darbuotojai Seimo nariams rengia įstatymų projektus?" – stebėjosi J.Antanaitis, mat Vyriausybė nustato, kokius teisės aktų projektus ministerijoms rengti.

Administratoriai, bendrijų pirmininkai, išsirikiuos gražiai eilute savivaldybėse su kyšiais, o tai skatina korupciją.

Būsto rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad daug klausimų kelia tai, kad vienas iš projekto teikėjų L.Stacevičius net nėra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys. J.Antanaičio teigimu, tai atsidūrė ir parlamento Antikorupcijos komisijos dėmesio centre.

"Jau trejus metus būsto turėtojus ir valdytojus krečia nepasitikėjimo jausmas, nes spalio 16 d. sužinojome, kad dvejus ar trejus metus buvo paslapčia rengiamas naujas įstatymas, kuriame nebuvo informuoti būsto valdytojai, asocijuotos narės", – spaudos konferencijoje sausio 29-ąją tvirtino J.Antanaitis.

Be to, įstatymo projektas projektas sulaukė net 75 pastabų.

"Nepaisant to, po dešimties dienų skubos tvarka įstatymas atsiduria Seimo darbotvarkėje dėl priėmimo. Tada kažkokiu būdu, tikriausiai sužinojus apie didelį nepasitenkinimą tarp būsto valdytojų ir turėtojų, įstatymas buvo išimtas", – sakė Būsto rūmų prezidentas.

Nulems trys skundai?

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka sako manantis, kad įstatymas rengiamas konkrečioms įmonėms ar kam nors, galbūt yra asmeniniai interesai.

"Manau, kad yra galimai jau rinkoje veikianti bendrovė, kuri taps staiga palanki valdžios savivaldybėms. Už tris galimus pažeidimus, kaip numatyta įstatyme, yra galimybė atimti licenciją, naikinti bendrijas. Administratoriai, bendrijų pirmininkai, išsirikiuos gražiai eilute savivaldybėse su kyšiais, o tai skatina korupciją", – teigė G.Komka.

Bendrijų atstovai svarsto, kad gali būti sugriauta visa namų priežiūros sistema, jei licencija būtų atimta iš įmonės, valdančios 200–300 namų. Tektų atleisti visą būrį darbuotojų, o kur dėti priežiūrai įsigytą transportą ir t.t.? Be to, neaišku, kaip savivaldybės skirtas kitas administratorius perimtų priežiūrą, jei neturi nei kompetencijos, nei resursų, nei lėšų.